O dar Dievas neturi kanonų, penkių ramsčių ir taisyklės nenešioti gėlėtų drabužių. Jam vienodai, ar mes valgome…
Dievas neturi religijos…O dar Dievas neturi kanonų, penkių ramsčių ir taisyklės nenešioti gėlėtų drabužių. Jam vienodai, ar mes valgome obuolius iki Atsimainymo, ar ruošiame pieną ir mėsą ant skirtingų viryklių ir ar valgome šviesiuoju paros metu per ramadaną.
Jis nereikalauja skaityti namazo, atlikti apipjaustymo ir tikėti, kad pasaulis pastatytas ant kančių. Jam nereikia mūsų dviejų savaičių pasninko ir iškirptos skylės širdies pusėje kaip sielvarto dėl mirusiųjų ženklo.
Visa tai sugalvojo patys žmonės: nulipdė dievus, nupiešė ikonas ir ant balto akmens išbraižė ornamentus. Šimtmečius kėlė religinius karus, naikino raudonplaukes moteris ir tuos, kurie mąstė kitaip.
Parašė šimtus knygų, sukūrė tūkstančius taisyklių ir ribojimų. Nuteisė visus, kurie neatlieka „Mikve“, nesimeldžia už mirusius kaip protestantai ir nepripažįsta liturgijos.
Mes išmokome kalbas, naudojamės internetu, sukūrėme protingas lazdeles maistui ir saugome virkštelės kraują, tačiau vis tiek žudome, plėšiame, meluojame ir nekenčiame, nepaisydami Jėzaus, Krišnos, Mohameto ir Budos.
Mes pykstamės gatvėse ir metro vagonuose. Turime šimtus priešų ir pusę draugo.
Žaidžiame slėpynių ir keičiame balsus. Nešiojame kaukes ir dirbtinius vožtuvus. Ir visiškai pamiršome, kam gyvename, kvėpuojame ir košiame pieną.
Ir net nenutuokiame, kad atėjome į šią Žemę su vienu vieninteliu tikslu – atrasti laimę!
