O kaip pasielgtumėt jos vietoje jūs?
Ši istorija tiesiog sugrąžins jums tikėjimą žmonija.
Tai buvo įprasta diena, kai Liza Lemming Džekson iš Džordijos valstijos išvažiavo apsipirkti į prekybos centrą.
Susikrovusi prekes, ji staiga pajuto pagyvenusio žmogaus žvilgsnį. Buvo akivaizdu, kad jam reikia pagalbos.
Pažvelgusi atidžiau, Liza suprato, kad kažkas – ne taip.
Štai kaip ji pati pasakoja šią istoriją:
„Ką tik aš praleidau 2 valandas su senu vyru parduotuvėje. Viskas prasidėjo nuo to, kad aš nusišypsojau ir pasižiūrėjau jam į akis …
Eidama pro šalį, aš supratau, kad jam reikia pagalbos. Aš paklausiau, kuo galėčiau jam padėti. Jo akyse pasirodė ašaros ir jis tarė:
– Turiu storosios žarnos vėžį, ir ką tik įvyko nemalonus incidentas. Jei aš atsikelsiu nuo šito vežimėlio, visi tai pamatys … Ką man dabar daryti?
Jis laikėsi iš paskutinių jėgų, vos neapsiverkiau.
Po to parduotuvės darbuotojai greitai atnešė mums šlapias servetėles, apatinius rūbus ir nepastebimai nuvedė jį į tualetą ir davė jam drabužius.
Jis verkė ir atsiprašinėjo.
Jis sakė, kad labai skuba, nes jo žmona liko viena namuose. Kai atėjome į kasą, paaiškėjo, kad jo prekės jau supakuotos ir apmokėtos.
Jis apsiverkė dar labiau.
Jis pasakojo, kad kariavo Vietname ir Korėjoje ir myli savo Tėvynę, bet iki šios dienos jis manė, kad Tėvynė užmiršo apie jį.
Mes abu apsiašarojome, aš su juo pasidalinau savo baimėmis ir problemomis … Jis man davė protingą patarimą ir parodė, kad vis tik žmonėms nenusispjaut vieniems ant kitų.
Šiandiena tai parodė.
Ačiū, Elmeriui, ačiū parduotuvės darbuotojams ir dėkui Dievui už šią pamoką.”
Sutikite, ši moteris yra puikus pavyzdys, kaip maži darbai gali atnešti dideles permainas!
