Kartą visi žmonės uždavė Gyvenimui vieną ir tą patį klausimą: „Kodėl aš taip gyvenu?“
Pirmasis žmogus paklausė:
— Kodėl aš taip gyvenu? Dažnai sergu, mane lydi nesėkmės…aš – lyg magnetas visiems nemalonumams.
Ir Gyvenimas jam atsakė:
— Todėl, kad tu gyveni iš PIKTUMO. Tu supykęs ant viso pasaulio, pakliuvai į nuoskaudų ir neapykantos pinkles. O gyventi reikia DŽIAUGSMUI. Savo paties, aplinkinių, Dievo. Štai tada tu būsi laimingas.
Antras žmogus paklausė Gyvenimo:
— Kodėl aš taip gyvenu? Nuolat kovoju su kažkuo ar dėl kažko…Viskas negerai…
Ir Gyvenimas jam atsakė:
— Todėl, kad tu gyveni PRIEŠTARAVIMUOSE. Prieštaraudamas visiems ir viskam. Tu – lyg neužaugęs paauglys, niekaip negali sustoti. Todėl tavo gyvenimas toks prieštaringas. Gyventi reikia DĖKOJANT. Štai tada tu ir tapsi laimingas.
Ir trečias žmogus paklausė Gyvenimo:
— Kodėl aš taip gyvenu? Amžinai priklausau nuo svetimos nuomonės, nepasitikiu savimi…
Gyvenimas ir jam atsakė:
— Tu gyveni tam, kad tau PAVYDĖTŲ. O reikia gyventi taip, kad kiti būtų ĮKVĖPTI tavo pavyzdžio. Štai tada tu būsi laimingas.
Ketvirtas žmogus paklausė Gyvenimo:
— Sakyk, kodėl aš taip gyvenu, nuolatiniam strese ir įtampoje?
Ir Gyvenimas jam atsakė:
— Tu gyveni norėdamas kažkam kažką ĮRODYTI. Tavo gyvenimas sudarytas iš teoremų, kurias nuolat reikia užbaigti žodžiais: „o tai ir reikėjo įrodyti“. Bet tai niekam nereikalinga. Nereikia niekam ir nieko įrodinėti. Tu tam švaistai tiek jėgų ir laiko: ir įrodinėjimams, ir tam, kad maitintum savo galvoje kitų žmonių minčių eigą, kai tuo tarpu tie žmonės taip ir liks alkani visą gyvenimą ir prašys sau dėmesio. O gyventi reikia LAIMĖS AKSIOMOJE.
Ir penktas žmogus paklausė Gyvenimo:
— Kodėl aš taip gyvenu? Gyvenimas man vien nusivylimai…
Ir Gyvenimas jam atsakė:
—Todėl, kad tu gyveni, kad PASIRODYTUM. O kur gi tu tikrasis? Reikia BŪTI, O NE ATRODYTI. Štai tada tu būsi laimingas.
Šeštasis žmogus paklausė Gyvenimo:
— Kodėl aš taip gyvenu? Nuobodu, neįdomu…
O Gyvenimas jam atsakė:
— Todėl, kad GYVENIMAS PRAEINA PRO TAVE. Tu– „lyg išmintingasis gružlys – pasislėpei nuo jo. O gyventi reikia taip, kad Gyvenimas iš smalsumo sustotų, nepareitų pro šalį, susidomėtų. Ir pasiliktų… tada tu būsi laimingas.
Ir septintasis žmogus paklausė Gyvenimo:
— Kodėl aš taip gyvenu? Niekas manęs nedžiugina…
Ir Gyvenimas jam atsakė:
— Todėl, kad tu gyveni NE SAVO GYVENMĄ. Ir džiaugsmai tie ne tavo. Surask save, savo jausmus, norus, svajones, tikslus, žodžius, pojūčius, knygas, filmus, dainas, bendravimo ratą…SURASK SAVO GYVENIMĄ! Ir tada tu būsi laimingas.
