„Trumpumas – talento sesuo“ – ši nemirtinga rusų klasiko frazė pilnai tinka ir Stanislavo Ježio Leco kūrybai.
Mes dažnai vartojame jo sugalvotus aforizmus kalboje, net neįtardami, kad jų autorystė priklauso lenkų rašytojui ir poetui, kurio kūrybinis pseudonimas – Lecas – verčiamas iš jidiš kaip „klounas, juokdarys“.
Mes žavimės tiksliomis ir šmaikščiomis genialiojo aforisto frazėmis ir tikimės, kad jos ir jums sukels tokius pat jausmus.
1. Kai aš maniau, kad pasiekiau dugną, iš apačios pabeldė.
2. Ak, jeigu mes galėtume matyti gyvenimą, o ne situaciją!
3. Žmonių refleksai sulėtinti: supranta tik sekanti karta.
4. Tai, kad jis mirė, dar neįrodo, kad jis gyveno.
5. Padėtimi be išeities mes vadiname tą, išeitis iš kurios mums nepatinka.
6. Įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Užtat žinojimas – lengvai.
7. Kartais reikia nutilti, kad tave išklausytų.
8. Būk altruistu – gerbk kitų egoizmą!
9. Tikrovėje viskas ne taip, kaip iš tikrųjų.
10. Apetitas auga valgant,bet nedingsta bado metu.
11. Atgimti gali tik mirusieji. Gyviems sunkiau.
12. Kas gi čia keisto? Žmonės, garbinami kaip dievai, su laiku tikrai praranda žmogiškas savybes.
13. Bijau angelų, jie geri – sutiks būti ir velniais.
14. Ak, kad turėčiau tiek besiklausančių, kiek pasiklausančių!
15. Jei išaugtų meistriškumas palaikyti pokalbį, sumažėtų gimstamumas.
16. Vaikas gimdo tėvus.
17. Aš nesutinku su matematika. Manau, kad nulių suma – baisi didybė.
18. Dauguma turi tam tikrą pasaulėžiūrą, kuri nulemta mažumos.
19. Žymiai geriau ne tikėti žmogumi, o pasikliauti juo.
20. Visos didžiosios tragedijos turi pabaigą, bet kas gi gali išsėdėti iki galo?
21. Silpna kartų atmintis išsaugo tik legendas.
22. Aš praleidau dieną labai produktyviai. Aš gyvenau.
23. Ant kiekvienos kalno viršūnės tu atsiduri ties bedugne.
24. Būna, kad nesinori gyventi, bet tai dar nereiškia, kad norisi negyventi.
25. Nunešiau meistrui kvailystę: „O negalima perdaryti į išmintį?“Meistras: „Dar ir liks“.
26. Vertink žodį. Kiekvienas gali būti tau paskutinis.
27. Aš pilnas optimizmo. Žmonija įveikė moralės dėsnius, kodėl gi jai neįveikus fizikos dėsnių?
28. „Aš girdėjau, kad pasaulis nuostabus“,- pasakė aklas. „Atrodo“,- atsakė regintis.
29. Laikas nepajudinamas, čia mes judame jame ne ten.
30. Žmonės kada nors taps broliais ir vėl pradės nuo Kaino ir Abelio.
O jūs turite mėgstamiausių Stanislavo Ježio Leco eilučių?
