Yra distancijos taisyklė

413
Patinka? Duok Like!

Ji labai paprasta: nereikia sėstis per toli nuo stalo su vaišėmis. Kitaip bus sunku ką nors paimti. Ir per arti sėstis nereikia, išskėtus alkūnes. Arba su kojomis užlipti nereikia. Tai nekultūringa, ir jūsų daugiau nekvies. 

Santykiai – tai padengtas stalas, taip parašė Averčenko. Ir galima atsisėsti labai toli nuo stalo, neparagauti nė kąsnelio, manieringai ar droviai prasėdėti visą vakarą ir išeiti alkanam. Todėl kad per toli atsisėdai. Ir nepatogu, nemandagu atrodė pasislinkti ir paimti tai, ko norisi.

Iš santykių nieko neišeina. O žmogus išeina alkanas ir nusivylęs. Stalas liko nepaliestas. Pernelyg didelė distancija. Pernelyg mažai iniciatyvos…

Bet jį galima išmokyti, padrąsinti, palaikyti – tokį žmogų. Jis nepasmerktas vienatvei. Jis per drovus. Tai pataisoma.

Daug blogiau, jei žmogus visiškai nesupranta distancijos. Jis siekia užsilipti kojomis ant stalo. Jis čiumpa patiekalus ir valgo savo šaukštu iš bendros lėkštės. Jis godžiai ryja. Kaip tas berniukas Petia pas  Majakovkį, su visu veidu įgriuvęs vazon valgyti uogienės. Žmogus skambina, rašo, lieja širdį, reikalauja dėmesio kiekvieną minutę, įauga ir įsikabina.

Iš santykių irgi nieko neišeina. O ant stalo viskas suversta į krūvą, sumaišyta ir išmėtyta. Kaip, atleiskite, tvarte…Ir antrasis santykių dalyvis ar dalyvė su siaubu žiūri į tariamą Petią.

Štai pirmąjį žmogų – jį dar pakvies. Ir jį galima išmokyti, kaip truputį pasislinkti kėdę ir imti vaišes. Ir gauti meilės energijos.

O štai antrojo – jo nepakvies.

O jis ir nesupras, kodėl.

O jei  imsite aiškinti, jis įsižeis.

Arba štai šokiuose tas pats. Šokant toli nuo partnerio, tai ne bendras šokis. O vieniši piruetai ir pa. Bet tai galima pataisyti, tai nebaisu. 

O štai jei vienas lipa kitam ant kojų ir lipa ant galvos, dusina apkabinęs ir siekia užsilipti ant sprando – štai šito nepataisysi.

Distancijos nesupranta žmonės, kurių labai mažas asmeninis laukas. Ir labai žemas jautrumas, empatija. Nors jie verksmingi, įžeidūs, impulsyvūs, pažeidžiami…

Bet jie nejaučia distancijos. Neatpažįsta svetimų emocijų. Štai toks trūkumas – galbūt įgimtas.

Tačiau jie vėl ir vėl kartoja savo klaidą. Ir nevalingai galvoji: ar tai klaida? Ar užmačia? Vampyrizmas, vartotojiškumas, egoizmas – juk distancijos taisykles lengva įsisavinti. Tačiau jie vėl lipa ant stalo ar partnerio sprando…

Bonusas

Visas svetainės turinys priklauso autoriams. Visos teisės apsaugotos. Mūsų tinklalapyje talpinami tik pramoginio pobūdžio straipsniai, surinkti iš visos planetos. Tinklalapio redakcija neatsako už duomenų tikslumą ir aktualumą. Kai kuriuose straipsniuose gali būti netikslių rekomendacijų ir patarimų, galinčių suklaidinti, todėl būtinai pasikonsultuokite su to profilio specialistu, prieš išbandydami.
Patinka? Duok Like!

Warning: A non-numeric value encountered in /var/www/sketislt/data/www/sketis.lt/wp-content/themes/Newspaper/includes/wp_booster/td_block.php on line 353