Lyg ir įprasta šeima, tačiau kažkas ten buvo ne taip. Dvi dukros gyveno su tėvais, o sūnus su močiute. Ir mokyklos, ir studijų metais jis gyveno su ja ir seneliu. Net kai susirado nuotaką, atsivedė ją į jų namus.
Mama užsiėmė dukromis. Pašventė joms visą savo dėmesį, aprūpino, sudėjo visas jėgas ir resursus į mergaites.
Laikas bėgo. Sūnus vedė ir ėmė gyventi savo gyvenimą. Mama labai juo didžiavosi, nors ir neturėjo jokio ryšio. Visiems pasakojo, kad jai teko gera marti, apie tokią ir svajojo.
Kai seneliai mirė, šeimoje prasidėjo chaosas. Palikimas buvo nemažas, net piniginės santaupos buvo.
Pagal įstatymą viskas turėjo likti dukrai, tik štai trijų kambarių buto dalis priklausė ir anūkui. Tuo metu jis nuomojosi butą su žmona ir vaiku.
Motina jam pasiūlė parduoti butą ir pasidalinti pinigus. Jis sutiko, nes laikė šį sprendimą teisingu. Tačiau mama pasielgė niekšiškai. Pardavusi butą, nenorėjo dalintis pinigais:
– Tavo sesei nupirkome būstą ir remontą padarėme. Jei liks pinigų, duosiu ir tau,- pareiškė mama.
Ir štai po 2 mėnesių ji padavė jam 1000 eurų. Tai viskas, kas liko po būsto įrengimo. Butas, sodas, sklypas… Kur visa tai?
– Mes gi jai 3 kambarių naujos statybos butą nupirkome, o ir remontas brangus. Kada nors ir tau padėsime įsigyti savo butą, kai išspręsime jaunėlės būsto klausimą,- pasakė mama.
Jis atidavė mamai tuos grašius ir išėjo. Daugiau niekas vaikino neprisiminė ir jam nepadėjo – sukosi pats kaip galėjo. O mama visiems pasakoja, kad sūnus ją išdavė, nebeturi sūnaus. Normalu, a?
Štai taip dėl palikimo sugriuvo šeima.
