Kartą prie merginos, vardu Arielė, namų pasirodė keturi kačiukai. Tai nutiko prieš kelis mėnesius ir mamos-katės netoliese nesimatė.
Kai mažyliai išgirdo Arielės žingsnius, strimgalviais puolė į krūmus, augančius už tvoros.
Mergina išklausinėjo kaimynus, bet niekas nieko nežinojo. Truputį nerimaudama dėl murklių, Arielė ir jos šeima ėmė palikti kačiukams maisto, tikėdamiesi, kad šie išalks ir grįš.
Niekas niekada nematė, kad augintiniai ėstų vaišes, tačiau maistas iš lėkščių išgaruodavo per pusvalandį!
Po kelių dienų žmonės išgirdo kniaukimą, sklindantį iš galinio įėjimo pusės. Arielė nuėjo pagal garsą ir pamatė patį mažiausią kačiuką, kuris atėjo vienas. Mažylis bijojo merginos ir traukėsi atgal, jei ji priartėdavo.
Tada Arielė padėjo maistą prie tvoros, o pati atsisėdo kieme laukti mažylio. Katinėlis prisliūkino prie tvoros paėsti. Šį kartą jis vėl buvo vienas, o broliukų ir sesučių netoliese nesimatė.
Kasdien mažasis svečias ateidavo į Arielės kiemą paėsti. Kol mergina nejudėdavo, laukinis katinėlis ramiai ėsdavo.
Greitai murklys ėmė rodytis po kelis kartus per dieną, o po kurio laiko įsidrąsino tiek, kad net ėmė žvalgytis į šeimą pro langą, kad užsimintų apie vaišes.
Galų gale mažylis paėmė maistą iš Arielės rankų ir leidosi paglostomas.
Štai tada šeima ir suprato, kad mažylis juos priėmė. Buvo nuspręsta palikti jį gyventi namuose. Tiesa, tuo metu žmonės davė jam vardą Bilis, dar nežinodami, kad ji – mergaitė.
Tiesa išaiškėjo tik pas veterinarą.
Katytė labai prisirišo prie Arielės sūnaus ir pradėjo žaisti su juo. Ji laukdavo vaiko prie durų ir sveikindama kniaukdavo, kai jis grįždavo iš mokyklos.
Iš pradžių Bilė nejaukė jautėsi name ir stengėsi daugiau laiko praleisti kieme. Tačiau susidraugavusi su šuniu mažylė pasijuto drąsiau ir pradėjo dažnokai užmigti ant sofos, apsikabinusi naująjį draugą.
Bilė išmoko mėgautis nauju gyvenimu, raustis šiukšlių dėžėje ir truputį išdykauti. Dabar jai patinka leisti laiką su žmonėmis.
Arielės širdis apmiršta kaskart,kai ji mato, kaip jos katė ir šuo sėdi prie slenksčio laukdami grįžtančio iš mokyklos sūnaus.
Arielė prisimena, kad niekada neplanavo laikyti katės! Turbūt ji tiesiog nežinojo, kad jos šeimai taip reikia murklio…
