Katedroje dėstė viena daktarė.
Visą gyvenimą ji pradirbo vaikų ligoninėje. Ir ji papasakojo įdomų dalyką.
Jos vaikai persirgo visomis vaikiško amžiaus ligomis, nors ji pati – gydytoja. Ir išvis – nuolat pasigaudavo virusus, taip, kad ji tiesiog nusikankino juos begydydama. Nors tokie tvirti buvo vaikučiai, aktyvūs, linksmučiai. Žinoma, daktarė ėmėsi atsargumo priemonių, laikėsi higienos – namie prausėsi po dušu, persirengdavo, plovė rankas – bet vaikai pasigaudavo būtent tas ligas, nuo kurių ji gydė pacientus. Ir nedelsiant susirgdavo, jei atvejis buvo sunkus. Ir vitaminai nepadėjo, ir grūdinimas, taigi, mama-daktarė nusivylė. Ir net pamąstė vežti vaikus į Maskvą – pas mus tuomet nebuvo imuniteto tyrimo laboratorijų.
Ir kartą ši mama-daktarė baisiai pavargo darbe. Buvo sunkus atvejis. Ir ji bijojo eiti namo, jautė, kad vaikučiai vėl susirgs…
Ir nuėjo į kiną, į nuotykių filmą. O po kino grįžo namo. Vaikai nesusirgo, ir kaip ir anksčiau, šokinėjo bei linksminosi. Paskui ta mama taip pat patraukė pas draugę į svečius, kur išgėrė arbatos ir kvatodama išklausė anekdotą. Ir taipogi – vaikai liko sveiki.
Ir paskui moteriai atsirado įprotis neiti iškart namo po darbo, nors ji baisiai pavargdavo, ir namie būdavo pilna reikalų. O ji pradėjo vaikščioti pro skverelį, kur buvo pilna gėlių. Pasivaikščios, pasėdės ant suoliuko ir tik tada eina namo. Ir viskas pasidarė gerai su vaikais. Ir daktarė priėjo išvados – esmė ne tik mikrobuose. Esmė toje informacijoje, su kuria ji grįžta namo. Tai bloga informacija taip veikia vaikus, štai ką ji nusprendė.
Ir ši išvada pasirodė teisinga – nuo to laiko namie nebuvo nė vienos ligos. Taigi, iš tiesų, neverta iškart po konflikto skubėti pas artimus žmones prislėgtos nuotaikos. Mes galime nevalingai atnešti jiems kažką negero; nuliūdinti ir sugadinti nuotaiką, net nieko nepasakodami. Ir po nemalonios scenos reikia pakeisti aplinką. O jau po to eiti namo, persijungiant į kažką gero ir malonaus. Kaip tai veikia – mokslininkai tiria, žinoma. Bet tai tikrai veikia – pasivaikščioti skverelyje…O jau paskui skubėti pas tuos, kurie mums brangūs.
Bonusas
