Negalėjau susilaikyti…Išdaviau žmoną. Tuo metu mūsų santykiai buvo ne per geriausi. Ji visą laiką buvo namie su vaikais, užsiėmė buitimi.
O čia pas mus į darbą atėjo jauna graži mergina. Ji neturėjo vyro, vaikų, neturėjo problemų. Ėmiau ją merginti, o žmonai sakiau, kad užsilaikau darbe, pas draugą bėda su kompiuteriu ir t.t.
Mėnesį aš dovanojau tai merginai gėles, vedžiojausi į kavines ir restoranus. O paskui ji pasikvietė mane namo. Naktis buvo aistringa, pilna meilės. Man jau seniai taip nebuvo.
Grįžau namo, mano veide buvo užrašytas žodis „malonumas“. Pasitiko žmona, vaikai miegojo. Ji iškart suprato, kad su manimi kažkas ne taip. Jūs juk žinote, kad nuo moterų, ypač žmonų, nieko neįmanoma nuslėpti. Ji pastebėjo, kad per daug jau aš patenkintas. Bet nieko nesakė, nuėjo į virtuvę ruošti vakarienės. Aš nusiprausiau duše ir atėjau pas ją. Ji su manimi nevalgė, pasakė, kad labai pavargo.
– Aš eisiu pamiegosiu.
Po vakarienės aš patraukiau į mūsų miegamąjį. Pamačiau tokį paveikslą: žmona užmigo tiesiog ant lovos, net nenusirengusi. „Vargšelė, turbūt labai pavargo“,- pagalvojau aš. Šalia ant pufo gulėjo mūsų šeimos albumas. Kadangi aš vis tiek nenorėjau miegoti, aš jį paėmiau ir pradėjau žiūrinėti.
Matau fotografijas su mano žmona, kai ji buvo dar visai jaunutė. Tada mes tik tik pradėjome susitikinėti, ji nebuvo apsikrovusi problemomis, buvo prisižiūrėjusi, graži, stilinga. Ir aš stovėjau šalia jos, patenkintas ir laimingas. Prisiminiau, kaip ilgai aš siekiau šios gražuolės, koks gi buvau laimingas, kai ji atsakė man „taip“…
Aš gana ilgai negalėjau užmigti. Visą laiką galvojau apie savo žmoną, apie meilužę, apie mūsų vaikus… Ir galiausiai mane aplankė nušvitimas: reikia vėl pradėti meilintis žmonai, kaip anksčiau. Juk niekas tam netrukdo.
Anksti ryte, kai žmona dar miegojo, aš paskambinau mamai ir paprašiau jos paimti mūsų vaikus pas save išeiginėms. Ji sutiko. Paskui aš paruošiau žmonai pusryčius ir atnešiau jai į lovą. Ji , tai pamačiusi, nustebo, bet apsidžiaugė. O aš grožėjausi jos artimu veidu.
Su ta mergina aš daugiau nebendravau. Neatsakiau į jos skambučius. Taip, žinau, kad neteisingai pasielgiau, bet užtai pajutau tokį palengvėjimą…Man dabar nereikia meluoti žmonai, nuo jos kažką slėpti. Nuo dabar mano laisvas laikas priklauso tik mano šeimai.
Tą dieną aš išsiunčiau žmoną į grožio saloną, o vakare mes su ja vakarieniavome mėgstamame restorane. Sekančią dieną mes su ja ėjome į teatrą.
