Mokslas aiškina, kaip šokiai stabdo smegenų senėjimą

393
Patinka? Duok Like!

Mūsų smegenys nuostabios. Ne taip seniai mokslininkai pastebėjo, kad jos pasižymi plastiškumu. Tai yra, mes galime formuoti naujas neuronų jungtis viso gyvenimo bėgyje.

Daktaras Maiklas Merzeničas, vienas sąvokos „neuroplastiškumas“ atradėjų, aiškina:

„Dar neseniai buvo manoma, kad žmogaus smegenys panašios įrenginio fragmentą, ir kai tik jūs pasiekiate tam tikrą išsivystymo stadiją, viena, kas lieka jūsų smegenims – tai ristis žemyn. Dabar mes žinome, kad tai toli gražu ne taip.“

Kitaip tariant, teisingai stimuliuojant (kelis pavyzdžius jūs rasite toliau), mes galime sulėtinti, jei ne sustabdyti, protinių gebėjimų mažėjimą, susijusį su senėjimu. Taigi, o kas čia bendro su šokiais? Labai daug.

Neurobiologai iš neurodegeneratyvinių susirgimų centro Magdeburge, Vokietija, tyrimo metu pastebėjo gana įdomių dalykų. Kiekvienam pagyvenusių savanorių grupės dalyviui (vidutinis amžius 68 m) buvo skirtas 18 mėnesių ištvermės ir lankstumo pratimų arba šokių programų kursas. Pasibaigus kursui tyrėjai ištyrė dalyvių smegenų aktyvumo pokyčius.

Štai ką aptiko tyrėjų komanda:

1. Abiejose grupėse buvo pastebimas „hipokampo srities rodiklių padidėjimas“.
Tai svarbiausia tyrimo išvada. Hipokampo sritis atsakinga už daugelį pažintinių funkcijų, įskaitant mokymąsi ir atmintį. Dar daugiau, būtent šią sritį pažeidžia Alzheimerio liga.

2. Šokiai yra efektyvesnė aktyvumo rūšis smegenims nei ištvermės treniruotė.
Daktarė Katrin Rehfeld, tyrimo autorė, sako: „Šiame tyrime mes parodome, kad du skirtingi fizinių pratimų tipai (šokiai ir ištvermės treniruotė) didina smegenų sritį, kuri su amžiumi mažėja. Tačiau būtent šokiai sukėlė pastebimus elgesio pokyčius balanso gerinimo požiūriu“.

Eksperimento dalyviai šoko įvairiais stiliais – džiazas, kadrilis, Lotynų Amerikos šokiai ir kantri. Šokių judesiai keitėsi kas antrą savaitę, kad savanoriai pastoviai būtų mokymosi procese.

Be to, žmonės šokių grupėje susidūrė su laiko ribojimu ir fiksuotu užuominų kiekiu. Šis papildomas užduoties pasunkinimas stimuliavo smegenų sritis, atsakingas už mokymąsi ir atmintį.

Daktarė Rehfeld pažymi, kad sergantys demencija dažnai išreiškia pozityvias reakcijas klausydamiesi muzikos. Ji tikisi, kad sujungus fizinį aktyvumą su kognityvine stimuliacija, mokslininkams pavyks pasiekti rezultato kovoje su šia sunkia liga.

Mes irgi to tikimės, daktare. Puikus darbas!

Ką dar jūs galite padaryti? Kas, jei šokiai – tai ne jūsų arkliukas? Nieko baisaus!

Pabandykite laikytis vieno ar kelių šių patarimų tam, kad pateiktumėte savo smegenims kasdienes užduotis:

– Spręskite galvosūkius ar sudoku.

– Užsiimkite tuo, kuo anksčiau niekada nebandėte užsiimti. Bandykite kažką naujo kasdien.

– Skaičiuokite mintyse.

– Atidėkite į šalį išmanųjį telefoną ir paimkite grožinę knygą.

– Kasdien skirkite laiko 15 minučių pasivaikščiojimui (mėgstamiausias daktaro Merzeničo
patarimas).

– Įsigykite šunį, vaikščiokite su juo ir mėgaukitės supančia gamta.

Visas svetainės turinys priklauso autoriams. Visos teisės apsaugotos. Mūsų tinklalapyje talpinami tik pramoginio pobūdžio straipsniai, surinkti iš visos planetos. Tinklalapio redakcija neatsako už duomenų tikslumą ir aktualumą. Kai kuriuose straipsniuose gali būti netikslių rekomendacijų ir patarimų, galinčių suklaidinti, todėl būtinai pasikonsultuokite su to profilio specialistu, prieš išbandydami.
Patinka? Duok Like!

Warning: A non-numeric value encountered in /var/www/sketislt/data/www/sketis.lt/wp-content/themes/Newspaper/includes/wp_booster/td_block.php on line 353