Mano motina girtavo ir gyveno savo gyvenimą, o dabar močiutė maldauja jai atleisti

266
Patinka? Duok Like!

Močiutė man jau visas smegenis išūžė. Ji reikalauja, kad aš atleisčiau motinai. Žmogui, kuris iškeitė savo vaiką į alkoholį.

Aš net nenoriu nieko bendro turėti su ja, juk iki šiol pamenu, kaip ji abejingai mane atstumdavo ir eidavo gerti bei šlaistytis su savo draugėmis. Negaliu su tuo susitaikyti, kaip močiutė manęs beprašytų.

Tiesą sakant, aš nepamenu nė vieno gero momento, susijusio su mama. Aš ir neturėjau
mamos, jei atvirai. Močiutė mane auklėjo ir palaikė, o motina pirmenybę teikė landynėms.

Kaip močiutė su ja nesibarė, ji išsiverždavo ir bėgdavo pas savo draugus, palikusi mane.
Vėliau mama prisiėmė kreditų ir jų nemokėjo. Močiutė buvo priversta palikti mane ir vykti dirbti į kitą šalį, kad išmokėtų mamos skolas.

Aš iki šiol pamenu, kaip man buvo baisu tada, supratus, kad niekam, išskyrus močiutę, aš
nereikalinga.

Mama palikdavo mane vieną ir galėdavo savaitėmis negrįžti namo. Jei ne kaimynai, turbūt
būčiau mirusi iš bado. Netrukus pasirodė vaikų teisių tarnyba ir paėmė mane į vaikų namus.

Ten man buvo geriau, nei su mama. Ten skaniai maitino, nerėkė ir nebuvo to siaubingo
alkoholio kvapo. Vaikų namuose pragyvenau du metus. Paskui grįžo močiutė, susitvarkė globą ir mes vėl apsigyvenome kartu.

Dabar man 30 metų. Aš turiu savo šeimą, o ir visas gyvenimas jau sutvarkytas. Iš mylimo žmogaus gaunu tą palaikymą ir meilę, kurios man visada trūko. Močiutės nepamirštu ir visaip jai padedu. Ji be galo myli proanūkę, todėl jos dažnai leidžia laiką kartu.

Ir štai neseniai svečiavausi pas močiutę ir ten pasirodė mano motina. Močiutė specialiai viską surengė taip, kad mes pasimatytume. Kai pamačiau tą prasigėrusią ir gyvenimo sumaitotą moterį, net nepažinau joje savo motinos. Pasirodo, ji gydėsi nuo alkoholizmo ir nusprendė stoti į doros kelią.

Mama lindo prie manęs apsikabinti ir prašė jai atleisti, tačiau aš negalėjau pamiršti visko, ką ji padarė. Močiutė įkalbinėjo mane ir tikino, kad reikia mokėti paleisti nuoskaudas. Bet kaip? Ta moteris sugadino man visą vaikystę ir jaunystę.

Gyveno su diedais, gėrė, spjovė į mane ir metų metais nė nesidomėjo, kaip susiklostė mano gyvenimas. Ar ji verta atleidimo? Man atrodo, atsakymas akivaizdus.

Matyt motina nusprendė, kad aš jai atleisiu ir ją išlaikysiu, nes jos niekas nepriima į darbą.

Ji prašė, kad supažindinčiau ją su dukrele, tačiau neturiu nė mažiausio noro to daryti. Aš neturiu motinos, o mano dukra – močiutės. Man pakanka tų psichologinių traumų, kuris ji man sukėlė, todėl noriu apsaugoti savo vaiką nuo panašios lemties.

Tačiau močiutė vis tiek tvirtina, kad aš privalau padėti motinai ir jai atleisti. Ji pasakė, kad butą užrašys motinai, jei aš neįsiklausysiu į jos prašymą.

Na ir tegu. Geriau laikytis savo nuomonės. O butas užgyvenamas.

Visas svetainės turinys priklauso autoriams. Visos teisės apsaugotos. Mūsų tinklalapyje talpinami tik pramoginio pobūdžio straipsniai, surinkti iš visos planetos. Tinklalapio redakcija neatsako už duomenų tikslumą ir aktualumą. Kai kuriuose straipsniuose gali būti netikslių rekomendacijų ir patarimų, galinčių suklaidinti, todėl būtinai pasikonsultuokite su to profilio specialistu, prieš išbandydami.
Patinka? Duok Like!

Warning: A non-numeric value encountered in /var/www/sketislt/data/www/sketis.lt/wp-content/themes/Newspaper/includes/wp_booster/td_block.php on line 353