Žinoma, savo drabužiais turi rūpintis pati suaugusi, normali moteris. Ji juk ne mažas vaikas! Tegu nueina ir nusiperka gerus, tinkamus drabužius! Tačiau ne visada tai įmanoma. Ne visada. Ypač, jei žmona sąžininga ir atsakinga, jei ji supranta, kad pinigus uždirba vyras. Jam pinigai neateina lengvai. Jis daug dirba, nervinasi, pavargsta. Jo darbas toks, kad jis privalo gerai atrodyti.
O dar yra vaikai, kuriems daug visko reikia, juos reikia maitinti, rengti, mokyti – viską apmoka vyras. O žmonos pajamos mažos. Ji nepadarė karjeros, pasiaukojo šeimai, todėl gali ir pigų pūkinį paltą dėvėti, o suknelė tiks ir užpernykštė. Normalūs rūbai, beveik kaip nauji. Kam laidyti pinigus?
Štai vieną kartą, vienas, gerą karjerą padaręs vyras nuėjo su žmona į savo įmonės šventę. Jo turtinga įmonė surengė tikrą priėmimą su gurmaniškais patiekalais ir fejerverkais. Puiki šventė buvo, tik štai vyras vos nesudegė iš gėdos. Jis nuoširdžiai iki tol nesuprato, kaip varganai apsirengusi jo žmona.
Visi atėjo su žmonomis; gražios suknios, papuošalai, dailūs bateliai, brangūs šaliai, pirštinaitės, elegantiškos rankinės…O šio viršininko žmona stovėjo kaip našlaitė su savo kostiumėliu, jos senas paltas kabojo šalia ištaigingų apsiaustų. Ir visi žiūrėjo į žmonos drabužius. Žiūrėjo su sarkastišku susidomėjimu, taip jau daro turtingi žmonės, ypač moterys.
Stovėjo šitas viršininkas brangiu kostiumu, puikiais batais, sąsagos tviskėjo, mainėsi madingas kaklaraištis. O šalia stovėjo žmona – lyg kokia sena mokykline uniforma apsivilkusi. Ir skarelė tokia parišta, kaip skautų – taip ji bandė suteikti elegancijos kostiumėliui, taip žurnale „Rabotnica“ (Darbininkė) patarė atšviežinti savo garderobą.
O juk ji niekada nieko neprašydavo. Ir pasitenkindavo mažu. Vieną kartą užsiminė, kad jai šalta, bet vyras blaiviai pastebėjo, kad po paltu galima dar vieną bliuzelę apsivilkti. Tada bus šilčiau. Ir šiltas kelnaites, jos labai gerai saugo nuo šalčio. Žmona atsiduso ir pasitraukė. Ir štai dabar ji stovi viduryje gyvenimo šventės ir visi į ją žiūri…
Baisi padėtis. Tiesiog vyras kažkaip nepagalvojo apie tai, kaip atrodo jo žmona. Jis ją mylėjo savaip, bet manė, kad moteriai nebūtina ištaigingai ir brangiai rengtis. Kam ? Ji ir taip viską turi, jis jai nieko negaili…
Po šventės vyras ilgai tylėjo. O paskui paprašė atleidimo. Jis nebuvo skūpus, tiesiog pamiršo apie savo egoizmą, o ir žmonos pasiaukojimas suvaidino ne patį geriausią vaidmenį. Jie abu buvo kalti, jei jau būti sąžiningu. Ir kitą dieną jis vežiojo žmoną po parduotuves, nors laikė tai „bobų užsiėmimu“. Ir jie nupirko viską, kas jai tiko. Išleido visas santaupas. Ir batelius, ir aulinukus, ir puikų paltą, ir suknelių visą šūsnį, ir kvepalus, ir žiedą su brangakmeniu – jis suprato.
Juk reikalas ne tame, turi ji žiedą ar ne, bet jis nevalingai pažemino žmoną visų akivaizdoje. Nes juk yra ir aplinkiniai žmonės. Yra statusas. Yra įtikinamas įrodymas, kaip vyras vertina savo žmoną, kai jis stovi šalia puikiai apsirengęs, o žmona, kaip Oliveris Tvistas darbininkų namuose…
Reikia pasirūpinti tuo, kad žmona būtų apsivilkusi ne blogiau už vyrą, tai mažų mažiausia. Netgi jei ji abejinga drabužiams, kaip ji sako. Ir nenori turėti papuošalų. Ir brangių kvepalų jai nereikia. Ir bateliai jos nevilioja. ..Paprastai taip nėra. Moteris nori gerai rengtis ir privalo tai daryti, jei pajamos leidžia – tai vyro meilės ir rūpesčio pasireiškimas.
O jei pinigų nėra, žmona, žinoma, pakentės. Ir nieko neprašys. Bet kol lėšų yra – reikia rengti savo žmoną, tai svarbu. Tai taip pat meilės apraiška. Ir sveiko proto, žinoma, nes yra dar ir kiti žmonės, kuriems labai įdomu, kaip mes apsirengę…
