Nedaugelis žmonių eis į prieglaudą gelbėti šuns, kurio niekas neima. Juk daugelis ateina ten išskirtinai simpatiškų kiemsargių.
Moteris, vardu Melani Endrius ir šuo, vardu Džeikas, tapo geriausiais draugais.
Melani atėjo į gyvūnų prieglaudą , esančią Sakramento mieste, su vienu tikslu – pasiimti šunį, kurio niekas neima.
„Ši širdinga moteris atėjo pas mus ir paprašė parodyti seniausią šunį, su kuriuo daugiausia sunkumų,- parašė prieglaudos darbuotojas Facebook socialiniame tinkle.
Endrius norėjo padėti šuniui ne tik rasti savo namus, bet ir pati atrasti ramybę ir laimę. Ji ieškojo šuns, kuris padės jai susidoroti su visais sunkumais ir vienatve.
Močiutei buvo 72 metai, jai buvo labai liūdna gyventi vienai. Ji neteko savo vyro, paskui Stafordšyro terjero, kuris buvo jai vienintelė paguoda po vyro mirties.
„Man buvo sunku, aš jaučiausi prislėgta“,- pasakoja Endrius. Kartą vakare pas mane atėjo anūkai ir pasakė: „Močiute, tau reikia kažko, kas palaikytų tau kompaniją. Tu negali va taip sėdėti vienatvėje.“
Kai Melani atvyko į prieglaudą, ją iškart supažindino su Džeiku.
„Džeikas buvo pas mus jau labai seniai ir jis turėjo odos problemų“ ,- Facebooke parašė prieglaudos atstovas. – Jį grąžindavo vėl ir vėl. Bet Melani norėjo ne šiaip rasti šunį, o būtent gyvūną,kuriam reikia priežiūros ir žmogaus meilės.“
Moters nejaudino ligos, kurios buvo pas 12-metį valkataujantį šunį ir kiek pinigų teks išleisti medicininei pagalbai. Šuo turėjo daug ligų: odos vėžys, jis buvo kurčias ir dalinai aklas.
Nepaisant visų šių ligų, ji pasiėmė šunį namo.
Endrius tiesiog reikėjo šuns, trokštančio meilės.
„Du kiti šunys ignoravo mane, tačiau Džeikas iškart pašoko ir ėmė loti,- sako ji. – Tada aš pasakiau: „Panašu, jis nori eiti su manimi“ ir pasiėmiau jį.“
Endrius nusprendė, kad padarys Džeiką laimingą paskutinėmis jo dienomis ir išsivežė jį namo. „Jie sukurti vienas kitam“,- pasakė prieglaudos darbuotojas.
Endrius visiškai su juo sutinka. „Dabar aš juokiuosi žymiai dažniau“,- sako Endrius. – Aš ne vieniša.
Džeikas žino, kad aš jį myliu. Jis ateina pas mane, atsigula šalia ir savo išvaizda prašo paglostyti jo nugarą.
Arba laižo man nosį. Šuo, kuris nežino, kad jį myli, to nedarys“.
Laimei daug nereikia! Dvi vienatvės rado vienas kitą ir gyvena kartu laimingai ir ramiai!
