Prie brangios maisto parduotuvės trypčioja juoda kiemsargė kalytė.
Neliesa, bet, panašu, maitinanti mamytė. Ji aiškiai bijo žmonių, bet badas baisesnis už baimę.
Iš parduotuvės išeina moteris su kokių dešimties metų berniuku. Jis valgo didelį chačapuri su mėsa iš skaidraus paketo. Mažo žmogaus šuo bijo mažiau ir eina su juo greta. Labai tikėdamasi. Berniukas pakelia ranką aukščiau ir kanda iš viršaus. Jie abu su mama smalsiai žiūri į šunį ir nueina sau.
Žmonės, išmokykite savo vaikus dalintis su tais, kas silpnesnis ir nuo jūsų priklauso. Juk jums tai senatvėje su kaupu sugrįš. Nemanykite, kad tai skirtingi dalykai – atjautos vienos šaknys.
Ir apie gera: stoviu ilgoje eilėje prie kasos su produktų pilnu krepšiu ir viduje skubinu save, kad tik šuo nenueitų. Visų krepšiai pilni. Už manęs stovi nėščia mergina su dešrelių maišeliu rankoje. Nieko neprašo.
Aš pati jai pasiūlau praeiti prieš mane, paskui skubėdama sukraunu prekes ir skubu į gatvę. Prie įėjimo ta mergina maitina šunelį tomis dešrelėmis.
Aš kaip tik laiku – perimu „estafetę“ ) ir taip gera ant dūšios – aplink visi savi!
Būkime žmonės?
Visiems gerumo!!
Mila Miler
Bonusas
