Tai buvo ne pokalbis, o greičiau monologas. Tiesą sakant, man nusispjaut, kad ji nieko neatsakė. Aš pats neleidau jai neleidau pridėti nė žodelio. Tokia jau buvo mano mama.
Ji iš tavęs atima visus pinigus!
Ir tai man sako žmogus, visą gyvenimą gyvenęs mano tėvo sąskaita. Tu tik ir laukdavai jo atlyginimo dienos. Ne, mama, ji neatima. Mes abu uždirbame pragyvenimui, aprūpinam šeimą, mokam kreditus. Viską darom kartu! Ir ilsėtis kartu važiuojame.
Ji tavęs nenusipelno!
Ne, mama, nusipelno. Ji mane myli ne dėl pinigų, kaip tu mylėjai mano tėtį. Ir man nereikalinga pati gražiausia pasaulyje moteris. Man reikalinga ji, nes ji priėmė ir pamilo mane tokį, koks aš esu. Aš labai ją myliu ir vertinu. Mes labai laimingi. Man nereikalinga kita moteris, ypač tavo draugės dukra!
Šitie vaikai visai svetimi! Tau neverta aukoti jiems savo laiko!
Tau leidus, aš tai nuspręsiu pats. Šitie vaikai man patys artimiausi. Net jei jie būtų nuo kito vyro, aš juos įsivaikinčiau ir auklėčiau, kaip savus. Tarp kitko, ta tavo draugės duktė jau gimdo „trečią nesantuokinį“, bet tu apie tai nieko nepasakoji…
Ji barščių nemoka išvirti!
Ir ačiū Dievui, mama! Aš nuo pat vaikystės neapkenčiu šito patiekalo. Ji – ne tu! Prisimeni, kaip versdavai suvalgyti viską iki paskutinio lašelio, grasindama diržu? Ir dabar pagaliau niekas man negamina šitos šlykštynės. Taip, ji nemoka, ir nereikia!
Ji nemoka užadyti tavo kojinių!
Ir teisingai! Man to nereikia. Jei reikia, nusipirksiu naujas. aš ne tėtis, kad vaikščiočiau suadytomis kojinėmis. Ne, mano žmona puiki. Kažkodėl tėčiui vis trūkdavo pinigų naujoms kojinėms, o tu turėdavai pinigų visiems naujiems apdarams.
Tu jau tvarkaisi namuose… kokia normali žmona leis vyrui tvarkyti namus?
Pati normaliausia! Ar aš invalidas? Galiu ir maistą pasišildyti, ir miegamajame susitvarkyti. Tam man nereikia pagalbos. Mano žmona dirba taip pat, kaip ir aš. Ji – ne tu, mama! Ji savarankiška!
Tai ne tavo vaikas!
Tai mano vaikas, mama! Eik, daryk tą testą. Noriu pamatyti tavo veidą, kai gausi rezultatus. Tu net neateidavai į jo gimtadienius, nedovanojai dovanų.
Vieną gražią dieną ji tave paliks ir susiras kitą!
Taip, mama, ir teisingai padarys. Aš nenustebsiu, jei jai vieną kartą atsibos nuolatiniai tavo priekaištai, skandalai ir įžeidinėjimai. Nusibos tai, kad tu lauki jos prie darbo, kad įbruktum jai pinigų ir paprašytum palikti mane ramybėje. Nusibos tai, kad tu skleidi apie ją bjaurias kalbas. Todėl, mama, mes išvykstam į kitą miestą. Radom ten mokyklą ir darželį. Žmona įsidarbino, aš taip pat. Viską numačiau. Kol kas nesakysiu, kur mes gyvensime. Atleisk, bet kuo toliau nuo tavęs, tuo mums geriau!
Sudie, mama!
