Ana Petrovna negalėjo atisdžiaugti savo anūkėliu. Jis toks meilutis…
Prieš daugelį metų jos sūnus Jegoras paliko tėvų namus ir išvyko toli toli. Tokio pabėgimo priežastis buvo tame, kad jis nenorėjo susitaikyti su tokia ateitimi, kokią jam buvo numatę tėvai. Iš pradžių jis net neskambindavo, pyko ant jų ir niekaip neprisivertė su jais pasikalbėti.
Bet štai ledai visgi pajudėjo ir jis pagaliau nusprendė jiems paskambinti.
Dabar jie bendravo skyp‘u, jis pasakojo, kad susirado neblogą darbą ir nusipirko namą, paėmęs paskolą. Kaip ir visus tėvus, tėtį ir mamą domino, kada jis ruošiasi vesti.
Sūnus nusprendė pradžiuginti tėvus ir pranešė, kad atvyksta pas juos su … savo sužadėtine.
Mama su tėčiu labai apsidžiaugė. Sūnus, kaip ir žadėjo, po savaitės atvyko su savo mylimąja pas juos.
Mamai mergina iškart patiko. Ji buvo miela, tvarkinga mergaitė. Mama suprato, kad jie labai myli vienas kitą.
Jie šiek tiek pagyveno kartu, o paskui sūnus su žmona nusipirko atskirą butą. Tuo tarpu Marina pagimdė rubuilį sūnelį. Močiutė su seneliu buvo devintam danguje, labai mylėjo mažylį anūkėlį.
Kartą pas jauną šeimą į svečius atvažiavo Jegoro draugas iš to miesto, kur jis taip ilgai gyveno vienas. Jie priėmė jį kaip priklauso, bet apnakvyndinti pas save negalėjo, nes jų butas buvo nedidelis. Bet nepaliksi juk svečio gatvėje. Jie nusprendė apnakvyndinti jį pas Jegoro tėvus.
Svečias nebuvo iš kukliųjų. Jis su savimi atsitempė butelį vyno ir ėmė gerti. O po valandėlės ėmė pasakoti senukam istoriją apie tai, kad Marina pagimdė vaikelį ne nuo Jegoro, ji ištekėjo, jau būdama nėščia ir išvis, buvo pasileidusi, kol jo nesutiko.
Motina nusprendė ryte paskambinti Jegorui ir suorganizuoti susitikimą. Jie susitiko kavinėje, nes taip norėjo mama, kad galėtų ramiai pasikalbėti vienu du. Jegoras prisipažino, kad Marina pagimdė ne nuo jo, bet tai, kad ji buvo pasileidėlė, svečias išsigalvojo.
Pasirodo, kartą Marina vėlai ėjo namo iš vakarinės pamainos, susidūrė su girtais vaikinais, kurie ją užpuolė ir išprievartavo. O kai ji sužinojo, kad yra nėščia, nusprendė atsikratyti vaikelio, tik gydytojai uždraudė jai tai daryti, nes Marina turėjo problemų su sveikata. Tada neužilgo ji sutiko Jegorą…
Po to, kai Jegoras ėmė ją merginti, ji viską jam papasakojo. Tai nesustabdė Jegoro. Jis priėmė merginą ir ją suprato. Juk vaikelis, kurio ji laukėsi, niekuo nenusikalto ir buvo jos dalelė. Kaip gi jis galėjo jo nemylėti, kai taip smarkiai mylėjo Mariną?
— Mama, aš nenorėjau, kad jūs su tėvu tai žinotumėt, bet dabar, kai viskas išaiškėjo, aš nepaliksiu Marinos jokiu būdu!
— Kvaileli, kodėl mes turėtume reikalauti, kad tu paliktum Mariną? Tu mūsų pasididžiavimas. Tas berniukas, kuris pabėgo iš tėvų namų, kad nepaklustų tėvų valiai, sugrįžo tapęs vyru, vertu pagarbos! – ji priėjo ir stipriai jį apsikabino.
Šioje istorijoje išmintingai pasielgė ne tik Jegoras, bet ir jo motina, o vėliau ir tėvas, kuris taip pat didžiavosi savo sūnumi.
