Kristoferis Tomas ūkininkauja fermoje. Vyriškis nuvyko į aukcioną, kad nupirktų gyvūnų fermai. Kristoferis planavo grįžti su pora vištų ir ožiukų, galbūt nusipirkti jautuką. Jis visiškai nesiruošė pirkti suaugusio buliaus, juolab užauginto dalyvavimui koridoje, bet kai pamatė jį aukcione, jo planai pasikeitė.
Bulius atrodė labai liūdnas, lyg žinotų, kokia ateitis jo laukia. Galbūt jautis ir išties suprato, kas jo laukia.
Kristoferis negalėjo leisti tokiam dideliam ir gražiam gyvūnui žūti tik dėl publikos pramogos.
Gyvenimas kardinaliai pasikeitė
Iš aukciono Kristoferis grįžo tik su suaugusiu jaučiu. Fermos darbuotojai buvo nustebę dėl viršininko sprendimo, juk patalpose tiesiog nebuvo vietos tokio stambaus gyvūno laikymui.
Bulius galėjo tilpti karvių aptvare, tačiau jis nebuvo sutvirtintas stambiam jaučiui.
Iš pradžių Kristoferis jautė baimę, juk bulius buvo didelis ir jį treniravo koridai. Tačiau gyvūnas nerodė jokios agresijos. Bulių patalpino laikiname tvarte, pavadino Fadienu ir ėmėsi nuolatinio voljero įrengimo.
Gyvūnas, mokantis būti dėkingu
Kristoferis visada buvo atsargus su naujuoju savo augintiniu. Kai vyriškis užeidavo tvarkyti Fadieno voljero, niekada nepasisukdavo į jį nugara. Nepaisant ramaus buliaus charakterio, jį treniravo kovoti su žmogumi. Daugelis bulių, išaugintų koridai, pasižymiu dideliu agresyvumu.
Vieną dieną fermeris ėmėsi darbo, tačiau pamiršo imtis atsargumo priemonių. Kristoferis nusisuko nuo buliaus ir tvarkė voljerą, kai pajuto, kad gyvūno galva atsigulė jam ant peties.
Bulius nebandė rodyti agresijos, greičiau norėjo padėkoti žmogui už tai, kad šis išgelbėjo jį.
Nuo tada Kristoferis nusprendė netikėti stereotipais , o tik savo jausmais, kurie sakė jam, kad Fadienas negali nieko nuskriausti.
