Rufus – draugiškas ir labai smalsus jaunas šuo, kuriam nepasisekė savo kelyje sutikti agresyviai nusiteikusią dygliakiaulę.
Šuo gyveno privačiame name, kur ramiai vaikštinėjo galiniame kieme. Greičiausiai dygliakiaulė į sklypą pateko iš miško, esančio netoliese.
Dešimtys aštrių adatų įstrigo vargšo Rufaus snukyje ir nasruose. Akivaizdu, kad senbernaras norėjo ne tik susipažinti su dygliakiaule, bet ir paragauti jos skonio.
Anksčiau daugelis manė, kad dygliakiaulė šaudo savo adatas, tačiau taip nėra. Gyvūnas pasisuka nugara į priešininką ir smarkiu smūgiu smeigia adatas į jį. Dygliakiaulės adatų vidus tuščias, todėl jos greitai lūžta nuo bet kokio staigaus judesio. Tačiau jų dūris labai skaudus ir gali net sukelti infekciją.
Šuniui kliuvo labai smarkiai ir jis visą kelią iki veterinarijos kaukė iš skausmo. Stebėtina, kad veterinaras pažino Rufų, juk prieš kelis mėnesius augintinis jau bandė susipažinti su dygliakiaulėmis ir tada jam irgi kliuvo, tačiau adatų buvo žymiai mažiau, nei šįkart.
Atrodo, kad tokia karti patirtis turėjo įsiminti šuniui ir jis neturėtų daugiau artintis prie dygliakiaulių, tačiau Rufus kažkodėl nesuteikė tam reikšmės.
Veterinaras greitai ir atsargiai, kaip ir praeitą kartą, ištraukė visas adatas iš šuns snukio bei nasrų. Jos Rufui smarkiai nepakenkė, todėl jis iškart pralinksmėjo ir pasidarė aktyvus, kai tik atsikratė adatų.
Klinikos veterinarė papasakojo, kad dygliakiaulės adatų galiukai panašūs į žvejybinius kabliukus. Todėl jie kelia gyvūnui kankinantį skausmą. Tačiau veterinarijos klinikos komanda dirbo labai greitai ir padėjo šuniui.
Namus Rufus atrado neseniai. Iki tol jis gyveno prieglaudoje, kurioje ir randasi ši veterinarijos klinika.
