Katinėlis – mergytė išsirinko vienintelį žmogų iš visos šeimos, vaikiną, ir yra ja ištikima.
Malija iš Niujorko buvo Bronkso kooperatyviniame gyvenamajame komplekse Co-Op City Field, kur vyko sūnaus krepšinio varžybos, kai atkreipė dėmesį į kažkokią suirutę minioje. Žmonės atrado kačiukų vadą.
Purvini ir liesučiai kačiukai buvo visai vieni. Todėl Malija susisiekė su vietine gyvūnų gynėja Sani ir paprašė jos pagalbos. „Kartu su vyru ji paskubėjo pas mus. Mano sūnus (Si Džėjus San) ir aš pasiėmėm kačiukus, nuprausėm juos ir pamaitinom iš buteliukų“, – pasakoja Sani.
Kačiukams buvo maždaug trys savaitės, reikėjo geros priežiūros. Vos per vieną dieną jie žymiai pasikeitė. Atsigavo. Bet vienas iš kačiukų ypatingai išsiskyrė – trispalvė katytė su chimerizmu.
Mažylė iškart prisirišo prie jaunesniojo Sani sūnaus ir norėjo visada būti jo glėbyje. Jei kas nors bandė atimti iš jos mylimą žmogų, akimirksniu ji tapdavo drąsi ir nesusitaikanti kovotoja.
Mažylė buvo labai drąsi. „Chimera orientavosi tik į Si Džėjų, o į mane ir vyresnį sūnų paleisdavo į darbą šnypštimą, nors aš ir laikydavau buteliuką su maistu“, – priduria Sani.
Kai katytė papuldavo į Si Džėjaus glėbį, ji iškart atsipalaiduodavo. Buvo manoma, kad kačiukai, paimti laikinai globai iki momento, kai juos galima bus atiduoti į geras rankas, bet trispalvė mergytė greit pelnė visos šeimos, o ypač Si Džėjaus, meilę.
„Pirmą kartą ją pamatęs, jis pasakė: „Ji man patinka. Čia mano katytė“, – pasakoja Sani. – Jis pavadino ją Chimera ir maldavo manęs, kad ją pasiliktume‘.
Tuo tarpu kačiukai augo ir pasireiškė jų charakteriai.
Chimerai labai patiko žaisti su broliais ir seserimis, bet vis dažniau jo norėjo būti tik su savo mylimu žmogumi.
Ji parodė lyderio savybes – tapo pirmąja, kuri išėjo iš maniežo ir ėmė dūkti po visus namus. Ko jau ko, o ieškoti ir rasti nuotykių ji moka.
Si Džėjus – vienintelis žmogus šeimoje, kam pavyko prisijaukinti kačiuką. Ji buvo pasiruošusi bet kuriuo metu pulti jam į glėbį, nusiraminti ir apsikabinti.
„Ji išdykusi, ir mėgsta papulti į tas vietas, kur ji neturėtų būti, – sako Sani. – Gana protinga ir žino, pas ką bėgti, jei kils problemos“.
Po keleto savaičių visi kačiukai tapo gražuoliais, linksmais padūkėliais. Bebaimė trispalvė mergytė ir toliau darė viską, ką norėjo, nesijaudindama dėl pasekmių“.
„Kai atėjo tinkamas laikas, Chimeros brolius ir seseris pasiėmė kiti žmonės, o ji liko čia, su mumis“.
Ji nevengia provokuoti kitų kačių namuose. Daugumą žmonių ji pakenčia, bet tampa neatpažįstamai miela, vos tik šalia atsiranda Si Džėjus.
Chimera mėgsta lakstyti po namus, visur palikdama chaosą, bet kai tik grįžta Si Džėjus, ji pasiruošusi jį apkabinti ir glaustis jo glėbyje.
„Kai jis namuose, ji – tikras angelas“, – sako Sani.
Paaugusi, trispalvė išdykėlė nenustojo būti tokia pašėlusia, kokią jie įsiminė ją pirmą dieną.
Jos uodega tapo labai graži, pūkuota, ir ji ja didžiuojasi, visur vaikštinėdama.
Su ja sunku ginčytis, todėl namie niekas ir nesiginčija. Nepažabotos energijos jėga visus pavergia.
O po kelių sekundžių ji tampa mieliausiu sutvėrimu, nes juk pareis Si Džėjus.
Iki šiol glostyti Chimerą gali tik Si Džėjus. „Jis jos geriausias draugas. Ji jį pasirinko“, – sako Sani.
