Be mūsų tėvų, močiutės ir seneliai taip pat turi labai didelės įtakos mums. Jie visada būna šalia, net jei atrodo, kad jie mus paliko. Ryšys, siejantis anūkus su močiute/seneliu nematomas, tačiau jis toks tvirtas, kad suprasti ar aprašyti jo neįmanoma.
Vaikai, užaugę šalia senelių, su didesne pagarba žiūri į vyresnius žmones. Tokie vaikai moka užjausti ir padėti. Kai kurie sako, kad močiutės ir seneliai myli savo anūkus netgi labiau už savo vaikus.
Šį neįtikėtiną ryšį paaiškinti labai sunku, nes čia yra labai daug meilės, atsidavimo ir pasiaukojimo. Mūsų ryšys su jais neapsiriboja vien genetine informacija. Jis netelpa į įvairiausių paaiškinimų rėmus.
Netgi po senelių mirties jų buvimas jaučiamas namuose. Galima užsimerkti ir mintimis paliesti daiktus, kuriuos lietė jie. Tada galima pajausti jų buvimą.
Kai mes galvojame apie juos, mus pripildo malonūs prisiminimai, mes pritraukiam teigiamą energiją ir pasikrovimą ja. Jie gyvena mūsų širdyse, šalia mūsų ir pasilieka su mumis. Jų meilė daro stebuklus, ir tai puiku!
Jei jūsų močiutės ir seneliai dar gyvi, žinokite – jūs turtingas žmogus, kuris turi viską, kad būtų laimingas. Branginkite kiekvieną akimirką, praleistą šalia jų. Niekada nežinai, kada ateis tas paskutinis akimirksnis.
