Kas pirmiausia ateina į galvą, kai išgirstame apie lietuvišką virtuvę? Cepelinai, šaltibarščiai ir alus? Visgi lietuviški patiekalai savo originalumu gana sėkmingai gali varžytis su azijietiškais. Kur kitur jūs paragausite, pavyzdžiui, varnienos arba spygliuotą pyragą – šakotį?
Geriausius lietuviškos virtuvės patiekalus, kuriuos verta paragauti bent kartą gyvenime.
- Vereščiakas – tai tokios dešrelės, virtos burokėlių padaže. Galima valgyti kaip atskirą patiekalą, taip ir grikių blynais.
- Skrylių patiekalas turi įdomią istoriją. Turėjome karalienę Bonią iš Italijos. Ji atsivežė lazaniją. Lazanija neprigijo, bet lietuviai ėmė gaminti tokius pačius tešlos gabalėlius su lašinukais. Tešla išverdama ir tiekiama su sviestu arba grietine. Toks štai užkandis.
- Yra dar vienas riebus patiekalas – žirniai su spirgučiais. Tobulas užkandis prie alaus, be to, dažnai tiekiamas ant kalėdinio stalo.
- Skylandis – pagrindinis atsakymas į klausimą, kodėl mums nereikalingas kumpis. Tai mėsmale susmulkinta kiauliena kartu su lašiniais, į jį dar deda česnako, pipirų ir kalendros. Tada mėsa sukišama į kiaulės skrandį ir taip džiovinama (vytinama) 10 parų. Kai kuriuose rajonuose skylandį šiek tiek ir parūko.
- Lietuviškas sūris yra daugiakampis ir siaubingai skanus: Džiugo, pavyzdžiui, skiriasi nuo itališko parmezano sūrio tik tuo, kad pagamintas iš pasterizuoto pieno. Be to, abu jie yra nacionaliniai produktai, užregistruoti UNESCO registre.
- Lietuviški ežiukai (nepainiokite su mėsiniais!) gaminami iš varškės. Tai kažkas tarp kleckų ir virtinių. Išvirę jie atrodo kaip ežiukai, todėl jų ir pavadinimas toks.
- Lietuviška duona. Ji gaminama pagal labai senas tradicijas. Pas mus duona dažniausiai yra juoda, įkurią dedama karamelė, kmynai, kalendra. Pagrindiniai jos pliusai: ji nežiedėja (čia be juokų, draugai laiko ją mėnesiais) ir beprotiškai kvepia.
- Šakotis. Manoma, kad šis tortas atsirado karalienės Barboros valdymo laikais. Pasak legendos, jaunas dvaro virėjas išliejo atsitiktinai tešlos ant sukamo iešmo ir taip atsirado šakotas tortas. Šiandien jo galima nusipirkti bet kurioje parduotuvėje. Be to, tai puiki dovana vestuvių proga: viduje galima paslėpti butelį.
- Obuolių sūrį gamina taip: smulkiai supjaustomi obuoliai, jie užpilami vandeniu, įdedama cukraus ir viskas ilgai kaitinama. Galima įdėti uogų, kalendros, cinamono, kad būtų kitoks skonis. Į nuovirą tada įmaišoma fermento ir brandinama apie 2 mėn.
- Alaus Lietuvoje verdama daug (geria irgi ne mažiau) ir moka tai daryti. Pirmaujantys, žinoma, yra „Volfas Engelman“ ir „Švyturys“. Mano favoritas – „Kanapinis“, tačiau jį Lietuvoje rasi ne visur. Ir taip, lietuviškas alus – vienas geriausių visoje Europoje.
- Iš stipriųjų gėrimų gana populiari trauktinė „Trejos devynerios“. Dabar ji yra daugybės skonių, tačiau klasikinė – žalia. Ant galinės butelio sienelės užrašytas vartojimo būdas, nes kai kurie iš nežinojimo ima ir geria gryną…
- Pagrindinis kalėdinis gėrimas – gilių kava.
Pirkti nerekomenduoju, bet paragauti galima. Gerti reikia išskirtinai karštą, priešingu atveju ji tampa bjauria. Galima paragauti, tarkime, restorane „Forto Dvaras“, esančiame Pilies gatvėje, kuri veda link Gedimino kalno.
- Greičiausia pagalvojote: „O kur gi žuvis?“ O va žuvies pas mus virtuvėje beveik nėra. Yra, žinoma, rūkytas ungurys, šiek tiek silkės, nėgės, menkės, stintos, kurios garbei vyksta festivalis vasario mėnesį, bet žuvies Lietuvoje mažai. Mūsų dievas – bulvės.
O kas jums labiausiai patinka iš lietuviškos virtuvės?
Visas svetainės turinys priklauso autoriams. Visos teisės apsaugotos.
Mūsų tinklalapyje talpinami tik pramoginio pobūdžio straipsniai, surinkti iš visos planetos. Tinklalapio redakcija neatsako už duomenų tikslumą ir aktualumą.
Kai kuriuose straipsniuose gali būti netikslių rekomendacijų ir patarimų, galinčių suklaidinti, todėl būtinai pasikonsultuokite su to profilio specialistu, prieš išbandydami.
