Spitako kapinėse, tarp daugybės šimtų antkapių su mirties data 1988 metų gruodžio 7d., yra vienas kapas be kryžiaus, žvaigždės ar nuotraukos. Ant paminklo parašytas tik vardas: Žuža.
Baisaus žemės drebėjimo metu, kai žuvo 25 000 žmonių, Žuža, paprastas kiemsargis šunelis, padarė neįmanomą dalyką. Ji išgelbėjo vienerių metukų mergytę, atsidūrusią kartu su ja po griuvėsiais.
Keturias dienas(!!!) šuo šildė kūdikį savo kūnu ir, galimas daiktas, maitino savo pienu – kitaip gi kaip paaiškinti, kad vaikas išgyveno?
Kai gelbėtojai surengdavo tylos minutes, kad galėtų išgirsti gyvų žmonių balsus iš po griuvėsių, Žuža staugdavo. Bet gyvūnams tuo metu neteikė pirmenybės, žmones gelbėjo pirmiau. Ir tada Žuža padarė tai, ko niekada nedarydavo anksčiau – lengvai krimstelėjo vaikeliui. Mergytė pravirko, ir, to dėka, jas abi, užsiverkusį vaiką ir išsekusį šunį, atkasė iš griuvėsių.
Žuža pragyveno Lalos Sarjan šeimoje dar 12metų. O kai mirė, Lalos artimieji palaidojo ją Spitako kapinėse, tarp kitų žmonių, žuvusių žemės drebėjimo metu -tebūnie ne pagal taisykles, bet pagal nuopelnus.
Visas svetainės turinys priklauso autoriams. Visos teisės apsaugotos.
Mūsų tinklalapyje talpinami tik pramoginio pobūdžio straipsniai, surinkti iš visos planetos. Tinklalapio redakcija neatsako už duomenų tikslumą ir aktualumą.
Kai kuriuose straipsniuose gali būti netikslių rekomendacijų ir patarimų, galinčių suklaidinti, todėl būtinai pasikonsultuokite su to profilio specialistu, prieš išbandydami.
