Vieną kartą susirinko dievai ir nusprendė šiek tiek pasilinksminti.
Vienas iš jų sako:
– Atimkime ką nors iš žmonių?
Ir po ilgų apmąstymų jie nusprendė iš žmonių atimti laimę. Štai kur tik tą laimę paslėpti?
Pirmas sako:
– Paslėpkime ją aukščiausiame pasaulio kalne.
– Ne, taip mes žmones padarysime stipriais, kažkas iš jų užlips ir rasti, o jei jis suras vienas, apie laimę ir visi kiti sužinos, – atsakė kitas.
– Tada paslėpkime ją jūros dugne!
– Ne, nepamiršk, kad žmonės yra žingeidūs, kas nors sukonstruos nardymo aparatą, ir tada jie būtinai suras laimę.
– Paslėpkime ją kitoje planetoje, toliau nuo Žemės, – pasiūlė dar kažkas.
– Ne, prisimink apie tai, kad mes jiems davėme pakankamai proto, taigi vieną dieną jie sukonstruos laivą, kad keliautų į kitą planetą, ir atras ją, ir tada jau tikrai pasiims laimę.
Vyriausias dievas, kuris visą laiką tylėjo, sako:
– Manau, kad aš žinau, kur paslėpti laimę.
– Kur?
– Mes ją paslėpsime jų pačių viduje, laimės beieškant, jie neieškos jos savyje.
Visi dievai sutiko, ir nuo to laiko žmonės visą savo gyvenimą ieško laimės, nežinodami apie tai, kad ji paslėpta juose pačiuose.
