Naminiai augintiniai – tai ne kokie nors šiaip gyvūnai, jie tampa tikrais lygiateisiais šeimos nariais. Ir jei jiems kas nors nutinka, tai atnešą nė kiek ne mažesnį skausmą, negu nelaimė, nutikusi žmogui.
Robertas iš Kalifornijos (JAV) 2012 metais išgyveno dramą; dingo jo katinas Čebonas. Vyras netgi atidėjo savo persikėlimą į Ohajo valstiją, tikėdamasis surasti katiną.
Vyras iš Kalifornijos atidėjo savo persikraustymą, kad surastų dingusį katiną.
Aš pamenu, kaip kartą aš meldžiausi ir pasakiau: :Viešpatie, aš padarysiu viską, tik grąžink man Čeboną“.
Bet laikas ėjo, o paieškos nedavė jokių rezultatų. Po metų nesėkmingų bandymų Robertas pasidavė. Čia ši istorija galėtų ir baigtis, bet nieko panašaus.
2019-ais metais viena gera moteris surado kažkokį benamį katiną ir nunešė veterinarui.
Katinas buvo netekęs daug skysčių ir paragavęs gatvės gyvenimo, tačiau visiškai sveikas. Katinas turėjo ir čipą, paaiškėjo, kad katinui 19 metų, o dar pasirodė Roberto vardas. Tai buvo Čebonas!
Mikročipo dėka veterinarai surado Robertą.
Robertas jaudinosi, manė, kad tai kažkokia klaida. Kai tik galėjo, jis nuvyko į prieglaudą, kurioje buvo katinas.
Robertą nuvedė į kambarį, ir, vos atsidarė dėžė su katinu, jis pravirko.
Atrodė, kad nebuvo tų 7 išsiskyrimo metų.
Katinas padėjo letenėles vyrui ant pečių, ir čia jis jau nebegalėjo susilaikyti.
Visi ten buvę taip pat negalėjo sulaikyti ašarų.
Dabar Čebonas pagaliau namuose po 7 metų kelionių. Jis praleis savo senatvę šilumoje ir jaukioje aplinkoje, kartu su savo senuoju draugu. Būna gi stebuklų
