Tai bent posūkis! Netikėtai anyta pažino manyje dukterį, kurią ji atidavė į vaikų namus

6295
Patinka? Duok Like!

Žinote, labai jau įdomiai klostosi mano gyvenimas.

Atrodo, dar vakar aš buvau laiminga, o šiandien esu pasimetusi ir nežinau, ką man daryti.

Ir šiandieniniame straipsnyje aš jums papasakosiu, kodėl taip yra.
Pradėsiu nuo priešistorės. Aš užaugau vaikų namuose, kai man vėliau pasakė auklėtoja, mane atidavė 2 metų. Todėl savo mamos aš visiškai neprisimenu.

Nepaisant to, aš užaugau pakankamai atsakingu, geru ir rūpestingu žmogumi. 18 metų įstojau į aukštąją mokyklą, baigiau ją ir pradėjau suaugusiųjų gyvenimą.
Mano išsilavinimas maisto srities, todėl aš pradėjau dirbti kavinėje prie savo namų. Ir štai kartą, kai aš ėjau išmesti šiukšlių iš kavinės ( o ten gana sunkūs maišai), prie manęs pribėgo jaunuolis ir pasiūlė padėti. Aš su džiaugsmu sutikau, o paskui tarp mūsų užsimezgė nedidelis dialogas.

Mūsų pokalbio pabaigoje mes nusprendėme susitikti dar kartą, bet jau mūsų miesto krantinėje. Praėjo 2 dienos ir mes ten. Ir štai čia aš jį įsimylėjau. Tai nutiko labai greitai. Manau, kiekvienam pažįstamas šis jausmas. Taip mes ir pradėjome susitikinėti. Tiesa, jis buvo 2 metais už mane jaunesnis, tačiau manęs tai netrikdė. Iš pradžių viskas buvo nerimta, bet su laiku mūsų santykiai darėsi vis tvirtesni ir tvirtesni.

Mane glumino tik viena – mano vaikinas, tarp kitko, jis vardu Mantas, nenorėjo manęs supažindinti su savo tėvais.

Kaip jis tai paaiškino, jo mama ir tėvas dabar yra ne geriausios psichinės būklės ir guli ligoninėje. Aš neprieštaravau Mantui ir mes toliau susitikinėjome. Ir galiausiai mes visgi nusprendėme atšvęsti vestuves.

Mes sukvietėme savo draugus ir susituokėme. Tėvų ten nebuvo, nei mano, nei Manto. Praėjus metams mums gimė sūnus, Mantas apie tai papasakojo savo tėvams, ir jie ėmė reikalauti susitikti, kad pamatytų anūką.

Mes susitikome kavinėje, kurioje aš dirbau. Ir aš pastebėjau, kad Manto mama labai įtartinai į mane žiūri. Ir po to, kai Mantas nuėjo į tualetą, ji prisėdo prie manęs ir pasakė, kad aš – jos pirmasis vaikas.

Ji papasakojo man visą istoriją, kaip įsimylėjo, pagimdė vaiką, o po to jos pirmasis vyras ją metė. Tada ji ir nusprendė atiduoti mane į vaikų namus. Po to ji sutiko naują vyrą ir pagimdė Mantą, kurį jie užaugino.

Tada aš buvau labai nustebusi, kaip ir mano vyras Mantas. Pagal genetinius testus viskas atitiko – aš savo anytos dukra. Ir tiesą pasakius, nežinau, ką man dabar daryti.

Visas svetainės turinys priklauso autoriams. Visos teisės apsaugotos. Mūsų tinklalapyje talpinami tik pramoginio pobūdžio straipsniai, surinkti iš visos planetos. Tinklalapio redakcija neatsako už duomenų tikslumą ir aktualumą. Kai kuriuose straipsniuose gali būti netikslių rekomendacijų ir patarimų, galinčių suklaidinti, todėl būtinai pasikonsultuokite su to profilio specialistu, prieš išbandydami.
Patinka? Duok Like!

Warning: A non-numeric value encountered in /var/www/sketislt/data/www/sketis.lt/wp-content/themes/Newspaper/includes/wp_booster/td_block.php on line 353