Indija — unikali šalis. Septintoji pagal teritorijos dydį ir antroji pagal gyventojų skaičių pasaulyje. Šioje šalyje labai greitai besivystanti ekonomika. Bet, nežiūrint į tai, didžioji dalis gyventojų yra už neturto ribos.Седьмая по территории и вторая  Antra pagal dydį Indijos problema – aplinkos tarša.

2013metais indas Mazinas Muchtaras gyveno Niujorke, ten susipažino su savo žmona Parvita Sarma. Jie abu svajojo grįžti į Indiją ir įkurti mokyklą vargšų vaikams.

Praėjus trims metams, Mazinas ir Parvita atvyko į Indiją ir atidarė „Akšarą“ -mokyklą, nemokamą vargšų vaikams. Vienintelė sąlyga mokiniams – kasdien su savimi atsinešti plastiko šiukšles.

Indijoje- deginti plastiką – įprastas dalykas. Sutuoktiniai nusprendė plastiko šiukšles rinkti kaip užmokestį už mokslą, o po to išvežti jį perdirbimui. Tokiu būdu jie nemokamai mokė vaikus, tuo pačiu padėdami gimtajai šaliai atsikratyti plastiko.

 „Aš iki šiol prisimenu, kaip mūsų klasės prisipildydavo toksinių dujų, kai kur nors artimuose rajonuose buvo deginamas plastikas. Čia buvo įprasta deginti plastikines šiukšles. Mes norėjome pakeisti tai ir pradėjome skatinti mokinius atnešti plastikines šiukšles, kaip užmokestį už mokslą“,- pasakojo Parvita.

 „Akšare“ mokosi ne tik vaikai, bet ir jų tėvai. Pradžioje su mokyklos savininkais nenorėjo bendradarbiauti, bet, kai jie ėmė aiškinti apie plastiko žalą ir teisingą utilizavimą, daugelis tėvų suvokė, koks pavojus gresia jų vaikams.

Po pamokų daugelis vaikų pasilieka mokykloje ir padeda utilizuoti šiukšles. Pagrinde jie rūšiuoja ir presuoja. O juk iki mokyklos atidarymo jie buvo priversti dirbti šachtose, gaudami po 2,5 dolerio per dieną.

Tada Mazinas ir Parvita nusprendė įdarbinti savo mokinius prie mokyklos. Vyresnius ir gabesnius mokinius paskyrė mokyti jaunesnius, bet mokėti jie jiems negalėjo. Tada buvo nuspręsta įvesti mokyklos vidaus valiutą, už kurią mokiniai galėjo nusipirkti maisto, drabužių ir mokyklinių reikmenų.

Valiutą galima buvo užsidirbti gaunant gerus pažymius, mokant mažesniuosius ir padedant utilizavimo darbuose. O už blogą elgesį ir nusižengimus mokiniams skiriamos baudos. Sukaupę tam tikrą valiutos kiekį, vaikai netgi gali kreiptis į mokytojus ir šie užsakys per Amazon vaikui reikalingą daiktą.

 „Mes naudojam vaikų darbą, kovodami su vaikų išnaudojimu – vaikai, gyvenantys varge, turi uždirbti pinigų, kad tęstų mokslus. Mes samdom juos auklėtojais ir socialiniais darbuotojais, mokam pagal jų įgūdžius ir žinias, skiriam baudas už blogą elgesį. Kai mokiniai pereina į sekančią klasę, jų : uždirbta“ suma padidėja. Ji taip pat auga, atsiradus naujiems įgūdžiams,“- pasakoja Mazinas Muchtaras.

Mokykloje vaikai mokosi matematikos, kalbų ir gamtos. Be to, yra pamokos, kur mokoma dailidės amato, siuvinėjimo, atliekų perdirbimo ir net fotografijos.

Kai Mazinas ir Parvita ėmėsi kurti mokyklą, jie turėjo vos 20 mokinių, o dabar, po poros metų, jų jau 110. Pora svajoja atidaryti kaip galima daugiau tokių mokyklų visoje Indijoje, o mes tikimės, kad jiems tai pavyks.


Visas svetainės turinys priklauso autoriams. Visos teisės apsaugotos.
Mūsų tinklalapyje talpinami tik pramoginio pobūdžio straipsniai, surinkti iš visos planetos. Tinklalapio redakcija neatsako už duomenų tikslumą ir aktualumą.
Kai kuriuose straipsniuose gali būti netikslių rekomendacijų ir patarimų, galinčių suklaidinti, todėl būtinai pasikonsultuokite su to profilio specialistu, prieš išbandydami.