Ši istorija nutiko Australijoje. Pas vienus savanorius netikėtai pateko gana keistas šuo. Jo išvaizda labai stebino aplinkinius.
Šuo buvo toks apleistas, kad tik iš tolo priminė šunį. Gyvūnas labiau panėšėjo į seną pliušinį apklotą. Bet kai tik su juo padirbėjo rūpestingos gyvūnų gynėjų rankos, jis pasikeitė neatpažįstamai.
Įdomiausia, kad šuo turėjo šeimininką. Tiesa, jis neypatingai rūpinosi savo augintiniu. Šuo, vardu Tailo, ištisus 8 metus prasėdėjo namie.
Pro duris jis stebėjo, kas vyksta lauke, ir beprotiškai nuobodžiavo. Šeimininkas per visą tą laiką nė karto net neapkirpo šuns.
Kodėl žmogus taip pasielgė su savo mažuoju broliu? Tai mįslė ir savanoriams, ir pačiam šuniui.
Greitai šeimininkui šuo taip nusibodo, kad jis nusprendė jį užmigdyti. Laimė, gyvūnas pateko į geras savanorių rankas.
Šuo nelabai ėjo į kontaktą, nuolat urzgė ir bandė kandžiotis. Tačiau jautrus priėjimas ir švelnumas atliko savo darbą. Kad apkirptų šunį, teko prašyti gydytojų pagalbos.
Jie suleido gyvūnui raminamųjų ir savanoriai galėjo nuvežti jį į gyvūnų kirpyklą. Teko nukirpti nei daug, nei mažai – visus 20 cm vilnos. Tailo „kailiniai“ buvo siaubingos būklės.
Tuo metu lauke kaip tik buvo žiema. Kad šunelis nesušaltų, jam apvilko simpatišką juodą striukę. Po to jį kastravo ir atliko būtinus skiepus.
Šiame gyvenimo etape šuo mokosi pasitikėti žmonėmis. Dabar savanoriai jau pradėjo naujų jo šeimininkų paieškas.
