Apie šunų atsidavimą ir ištikimybę pripasakota ir prirašyta nemažai, tačiau retriverio Batlerio ir jo šeimininko Bobo istorija nusipelno to, kad papasakotume ją savo klausytojams.
Ištikimas šuo atėjo į pagalbą žmogui tuo momentu, kai nieko nebuvo šalia. Dėka keturkojo draugo pasiaukojimo jo šeimininkas buvo išgelbėtas iš mirtino pavojaus.
Ši istorija nutiko gruodžio 31-ąją, likus kelioms valandoms iki naujųjų metų. Taip išėjo, kad Bobas ruošėsi sutikti naujametinę naktį vienumoje, o tiksliau – kartu su savo auksaspalviu retriveriu Batleriu. Vyras leido laiką žiūrėdamas mėgstamą televizijos laidą. Kad suteiktų naujametinei atmosferai truputį jaukumo, jis nusprendė užkurti ugnį židinyje.
Namuose nebuvo malkų, ir Bobas iššoko į kiemą paimti keleto pliauskų. Vyras buvo apsirengęs namų rūbais ir avėjo šlepetes. Kam rengtis, pagalvojo Bobas, juk išeinu vos porai minučių.
Lauke buvo žvarbus šaltis, ir, pririnkęs glėbį malkų, Bobas skubėjo grįžti. Staiga jo koja su šlepete įsmuko į gilų sniegą, jis nerangiai pasisuko ir nugriuvo. Bobas pajuto nepakeliamą skausmą, lyg nugarą ir kaklą būtų pradūrę aštrūs virbai.
Kaip paaiškėjo paskui, jis susilaužė kaklo slankstelius. Truputį atsigavęs, Bobas pamėgino šauktis pagalbos. Tačiau jo balsas buvo per tylus, o iki kaimyninio namo buvo beveik ketvirtis mylios. Šaltis stingdė nejudančio žmogaus rankas ir kojas, situacija rodėsi neišsprendžiama.
Staiga Bobas šalia pajuto šiltą kvėpavimą. Karštas drėgnas liežuvis laižė jo veidą – tai ištikimasis Batleris, įtaręs kažką negero, išbėgo ieškoti draugo.
Šuo suko ratus aplink šeimininką, baksnojo jį nosimi ir laikas nuo laiko garsiai lojo. Tačiau niekas neatsiliepė, ir tada Batleris atsargiai atsigulė ant Bobo, kad sušildytų jį savo šiluma.
20 valandų kilnus šuo šildė savo kūnu šeimininką. Kartais jis pakeldavo galvą ir lodavo, lyg kviesdamas pagalbą. Tik kitos dienos vakarą kaimynai per kažkokį stebuklą išgirdo nenutrūkstamą šuns staugimą.
Pribėgę prie Bobo namo jie pamatė neįprastą vaizdą: nusilpęs šuo savo kūnu dengė nejudantį šeimininką.
Atvykusi greitoji pagalba nustatė Bobui lūžusį kaklą ir tik nedidelį persišaldymą. Ištikimas šuo neleido savo šeimininkui sušalti 24 laipsnių šaltyje. Šiltas šuns kailis ir karšta mylinti širdis išgelbėjo žmogaus gyvybę.
Ligoninėje Bobui atliko operaciją, uždėjo gipsą ir skyrė reabilitacijos kursą. Kol jo nebuvo, šunį prižiūrėjo kaimynai. Bobo prašymu jie kelis kartus su Batleriu aplankė jį ligoninėje. Šuo buvo laimingas matydamas šeimininką gyvą ir nekantraudamas laukė jo sugrįžtant.
Dabar Bobas ir Batleris kaip ir anksčiau gyvena savo jaukiame užmiesčio name. Istorija apie atsidavusį šunį apskriejo visą apskritį ir mes norime, kad ją sužinotumėte ir jūs. Bobo ir jo pasiaukojančio šuns istorija – unikalus atsidavimo ir nesavanaudiškos žmogaus ir gyvūno draugystės pavyzdys.
