Pirmadienis:
Radau žirkles.
Plikai apkirpau visas lėles. Ir tris pelytes. Kiškiui nukirpau uodegą ir ausis. Ir akis kiškiui išroviau, ir žarnas. Iškirpau užuolaidoje snaigę. Pavargau. Ech, kur mano du metukai, galėjau 24 valandas per parą visą butą griauti. Senstu,
Antradienis:
Nuknisau nuo auklėtojos stalo žirkles. Per miegą visiems nukirpau kirpčius, išskyrus Liudką. Neapkenčiu Liudkos, tegu baisi vaikšto.
Trečiadienis:
Tėtis rėkė, mama rėkė, močiutė rėkė ant jų, senelis žvengė iki žagsulio. Patys kalti, reikia auklėti normaliai.
Palyginau seneliui ūsus, kol snaudė prie teliko. Tiesa, iš vienos pusės beveik visai nukirpau. Nereikėjo taip knarkti, vaikas ir taip jau nervuotas.
Ketvirtadienis:
Tiesiog vaikų žaidimų aikštelėje, turimomis priemonėmis jaunesniam broliui nukirpau plaukus nuo smilkinio, dar antakius ir blakstienas nukirpau.
Brolis buvo laimingas.
Gaila, kad aš neturiu brolio. Atėmė svetimą berniuką, atėmė pagalbines priemones. Mama rėkė, tėtis rėkė, močiutė rėkė ant jų, senelis jau antrą dieną žvengia, į veidrodį žiūrėdamas.
Penktadienis:
Nuo manęs akių nenuleidžia. Sulaukiau, kol ryte man apvilko kombezą, pasakiau, kad noriu kakoti. Išėjau iš vonios plikai nusiskutusi.
Mama vietoj taksi užsisakė vyno dėžę. Tėtis nakčiai ant plaukiojimo kepuraitės užsimovė ausinę kepurę, apsivyniojo galvą lipnia juosta, paslėpė žirkles, užkalė miegamojo duris, bet ryte vis tiek prabudo be plaukų. Ačiū seneliui – spec. paskirties kariui.
Šeštadienis:
Namie visi nukirpti plikai ir rėkia. Senelis žvengia be perstojo, jaudinuosi dėl jo. Paėmė už rankų, už kojų, nutempė į taksi, nuvežė pas vaikų psichologą. Biškį spėjau apskabyti dėdę taksistą.
Psichologas kažkodėl paprašė flomasteriais nupiešti savo šeimą. Bet aš tiesiog jai nupiešiau naują šukuoseną. Tiesiai ant jos galvos.
Sekmadienis:
Man nupirko naujas lėles ir meškiukus. Nupirko kirpėjos rinkinį ir perukų. Mano plikagalvė puikioji šeima, myliu ją. Nukirpau seneliui antrą ūsą. Atleisk, seneli, čia refleksas, kaip pas spec. paskirties karius.
Zoja Arefjeva
Bonusas
