Kai šuniukas tik atėjo į pasaulį, buvo labai mažas ir svėrė 3 kartus mažiau nei jo broliukai bei sesutės.
Bet tai buvo ne vienintelis skirtumas, mažylė turėjo viena kojyte per daug.
Kalytei davė vardą Džema. Šeima, kurioje ji gyveno, nerimavo dėl jos būklės ir šeimininkai nebuvo įsitikinę, kad galės ja rūpintis. Jie kreipėsi į specialų centrą Sent Luise, kur paliko mažylę ir ten sutiko jai padėti.
Prieglaudoje Džema visus taip sužavėjo, kad niekas net nekreipė dėmesio į jos patologiją.
Centro darbuotojams ji buvo idealiu šunimi ir nė kiek ne blogesniu už kitus.
Laimei, užpakalinės kojytės buvo absoliučiai normalios ir sveikos. O štai viena priekinė buvo per trumpa, o antroji išsiskyrė į dvi letenas.
Bet Džema nenusimena, ji prisitaikė gyventi su tokia anomalija ir visiškai nesijaučia nuskriausta. Ji išmoko stovėti ir vaikščioti ant užpakalinių kojyčių kaip kengūra ir moka džiaugtis kiekviena diena, kaip ir bet koks kitas jos amžiaus šunelis.
Kalytė labai mėgsta glamones, o nuo tada, kai ji pateko į šią prieglaudą, ji nenustoja vizginti uodegytės iš džiaugsmo.
Visai neseniai viena šeima pasiėmė Džemą iš prieglaudos ir ji išvyko į savo naujuosius namus. Dabar ji susirado daug draugų, juk namuose yra vaikų ir kitų gyvūnų.
Tikimės, kad Džemai viskas susiklostys kuo geriausiai, juk ji tokia meilutė, tiesa?
