Niekam ne paslaptis, kad šunys mėgsta paėsti. Jie dažnai kaulija skanėstų, kai mes sėdime prie pietų stalo ir kartais mums sunku jiems atsakyti. Ką gi, šis auksaspalvis retriveris ne išimtis.
Ankstesnieji šeimininkai smarkiai peršėrė Kajų ir galiausiai jis svėrė apie 78 kg, kas yra žymiai daugiau, nei jis turėtų sverti. Šunelis negalėjo normaliai judėti, jau nekalbant apie paprastų užduočių atlikimą, kurias turi atlikti kiekvienas šuo, pavyzdžiui, bėgioti ir žaisti.
Senieji Kajaus savininkai nusprendė jį užmigdyti, tačiau veterinarai atsisakė ir vietoj to kreipėsi į prieglaudą, kur šuniui padėjo ir pakeitė jo gyvenimą į gera.
Tai Kajus, kai jis svėrė 78 kg.
Ankstesnieji auksaspalvio retriverio savininkai nušėrė šunį, kuris svėrė dvigubai daugiau nei norma.
Auksaspalvių retriverių patinų svoris svyruoja nuo 26 iki 41,5 kg, kur paskutinis skaičius, kaip jūs suprantate, yra gyvūno svorio riba.
Kai šuo pasiekė nenusakomą dydį ir nustojo ne tik bėgioti ir žaisti, bet net vaikščioti, savininkai nusprendė užmigdyti vargšą, „kad nesikankintų“.
Vietoj to, kad peržiūrėtų savo augintinio mitybą, „pasodintų jį ant dietos“ ir pridėtų fizinio aktyvumo į jo dienos režimą, nevykėliai savininkai nuėjo lengviausiu keliu ir nuvedė jį pas veterinarą, kad šis užmigdytų šunį.
Nors problema buvo ne šunyje , o žmonėse, kurie jį peršėrė.
Kajaus laimei, jam pasitaikė geri veterinarai, kurie pamanė, kad antsvoris – ne priežastis nutraukti šuns gyvenimą ir atsisakė jį užmigdyti.
Vietoj to jie kreipėsi į vietinę gyvūnų prieglaudą, kurios savanoriai sutiko šefuoti gyvūną.
Nepaisant antsvorio, Kajus buvo tikras šaunuolis ir neprarado vilties.
Jis laikėsi specialios dietos ir darė nesunkius pratimus vandenyje.
Šuneliui buvo nelengva, juk nereikalingi kilogramai buvo jam sunki našta, bet jis susidorojo.
Žinoma, mėgstamiausias Kajaus užsiėmimas vis tiek yra paėsti, tačiau jis tenkinosi ir tuo sumažintu racionu, kuris jam priklausė.
Triūsas buvo ne veltui ir Kajus numetė 41 kg!
Dabar jis sveria 37 kg ir žiūrint į senas jo nuotraukas sunku pažinti jose dabartinį liekną retriverį.
Kairėje – batonas, o dešinėje – bagetė.
Visą tą laiką šunį kuravo Pem Hegi, kuri planavo padėti šuneliui sulieknėti, o paskui rasti jam gerus namus.
Bet nutiko taip, kad per tą laiką ji taip priprato prie Kajaus, kad negalėjo su juo išsiskirti. Dabar ji pilnateisė jo šeimininkė!
Šunelis tapo jai ne šiaip globotiniu, o nauju draugu, dėl kurio likimo ir sveikatos moteris labai pergyveno.
Dabar Kajus – aktyvus ir sveikas šuo, kuris mėgsta vaikštinėti parke, žaisti su kitais šunimis ir keliauti.
Pažiūrėkite į šį patenkintą snukelį!
Štai, palyginkite Kajaus, kuris lyg pavirto kitu šunimi, fotografijas!
Ši istorija moko atsakingai elgesio su augintiniais, juk mes atsakingi už tuos, kuriuos prisijaukinome!
