Beveik kasryt aš ją sutinku autobuse. Tiksliau, iš pradžių aš ją tik girdėdavau, kai per visą sausakimšą saloną pasigirdavo neįprasta telefono melodija su Anos German balsu:,,Tik vienąkart pavasarį žyyyydi sodaiiiii…“ Visi krūptelėdavo ir atsisukdavo – na kur čia, po galais, žvarbią žiemą septintą valandą ryto žydi sodai??? ☺ Ir pamatydavome ją – mažytę, su šiek tiek juokingai atrodančia žalia kepuraite, šviesiai žalia pūkine striuke, stilingais džinsais ir geltonais berniukiškais batais su raišteliais… jai metų buvo apie septyniasdešimt, septyniasdešimt penki…Ji mikliai iš krepšio išsitraukdavo mobilųjį ir …
– Mišania! Aū! Šičia aš! Ir aš ….ir aš….ir aš….aš irgi tave…taip pat …taip pat….Mišania, tu mano pats kiečiausias vyras! Kiečiausias kiečiausias!
Aš ten tau varškėčių iškepiau, į adejalą suvyniojau, tu arbatėlės išsivirk ir, žiūrėk, neišeik alkanas! Kaip aš? Super! Orelis puikus! Slidumėlis toks (juokas salone), kaip čiuožykloje…važiuoju! Sėdžiu! Grožis! Visi aplink tokie gražūs, žvalūs, linksmi!!! (juokas stiprėja).
Ką vakare valgysim? Tai jau, Mišania, tu suorganizuok – aš eilę perdaviau nuo ryto (moteriškas balsas salone: ,,Girdėjai, paršeli? …juokas) O ką duosi, tas man ir tiks! Aš moteris neišdidi! O ką, argi ne? Ryt išeiginė –padarykim po taurelę! (vyriškas balsas salone: „Girdėjai, šykštuole?“ …juokas). Oi, jau ilgiuosi! Stipriai! Ir aš …ir aš….ir aš…tu neužtruk, gerai? Na, jei sakau neužtruk, vadinasi, nesigailėsi! (iškart keletas vyriškų balsų salone: „Ech, kad aš taip gyvenčiau!…juokas) Bučiuoju, Mišania!..
Senutė, sėdėjusi šalia mano herojės, pagal pasą, jos bendraamžė, tik niekaip ne pagal jaunatviškumo lygį širdyje, nepatenkinta sučepsėjo ir nepalankiai pasiteiravo:
– Jaunavedžiai, ar ką?
Moteris išdidžiai kilstelėjo nosį ir paprastai atsakė:
– O taip! Penkiasdešimt dveji metai jaunavedžiai, kaip viena diena!
Štai taip. Juk galima? Galima! Kaip? Paprastai! – gyventi džiaugsmu, sukurtu savo rankomis, mintimis ir širdimi. Tai ir yra jaunystė. O sena galima būti ir dvidešimties- tuo nesunku įsitikinti…
Dabar kiekvieną rytą džiaugiuosi, salone pamačiusi juokingą žalią kepurę…
