Ši istorija atrodo mistiška (ypač atsižvelgiant į faktą, kad pagrindinis jos herojus yra juodas katinas).
2014 metais į Bydgoščiaus miestą Lenkijoje gyvūnų medicinos centrą atvežė 2 mėnesių katiną.
Atvežė, kad užmigdytų, kadangi jis sunkiai sirgo – sunkus kvėpavimo takų uždegimas.
Katinui kasdien buvo vis blogiau ir blogiau, tačiau darbuotojams nekilo ranka užmigdyti šį mažą pūkuotą gęstančios gyvybės kamuolėlį. Jie suteikė Rademenesui šansą ir išslaugė katinėlį, už ką paskui ir buvo apdovanoti.
Katinas, grįžęs į gyvenimą, staiga pradėjo demonstruoti elgesį, kuris būdingas greičiau žmonėms, o ne gyvūnams – Rademenesas ėmė reikšti rūpestį kiekvienu lenkų prieglaudos-klinikos gyventoju, nekreipdamas dėmesio į gyvūno rūšį.
Ne, Rademenesas neišmoko atlikti tyrimų ir išrašyti vaistų! Tačiau jis ištisą dieną globoja kiekvieną sergantį padarą, patekusį prieglaudon: Rademenesas guli šalia sergančių gyvūnų, laižo jų snukučius ir ausis, apkabina juos letenomis, dalijasi savo šiluma.
Prieglaudos darbuotojai jau seniai laiko katiną savo talismanu, kuris lemia pasveikimą kiekvienam gyvūnų prieglaudos-klinikos pacientui.
Besirūpinančio savo gentainiais katino vaizdas tapo toks įprastas visiems šiame centre, kad jie seniai juokais (o ir rimtai!) vadina Rademenesą medicinos broliu ir savo kolega.
