Mes vedę septynerius metus. Gyvenome, kaip ir visi – susipykstam, susitaikom, televizorių pasižiūrėjom, į darbus išsibėgiojom. Bet pastaruoju metu vyras visai suįžūlėjo. Gal jam koks eilinis pereinamasis laikotarpis, ar jau visai marazmas prasidėjo. Pradėjo man visaip priekaištauti ir visaip moraliai spausti. Tai aš viena ne taip padariau, tai kita. Tai jo marškiniai neišlyginti, tai plovas neskanus….
Aš kentėjau apie mėnesį, bet kiekviena kantrybė turi ribas. Vieną gražią dieną aš neišlaikiau ir konkrečiai jam viską išklojau. Tegu aš ir du kart mažiau uždirbu, negu jis, bet kuo puikiausiai galėsiu pragyventi už tuos pinigus savarankiškai.
Mes nuomojamės butą už 20 tūkstančių rublių per mėnesį. Čia du kambariai ir visa buitinė technika. Aš perkrausčiau visus savo daiktus į vieną kambarį, pernešiau vyrui televizorių su priedėliu, o sau pasilikau kompiuterį.
Man nusibodo būti tavo kriauše moraliniams pasityčiojimams. Arba susirask sau kitą, stipresnį priešininką, arba palik mane ramybėje. Dabar aš taip pavargau nuo šeimyninio gyvenimo, kad noriu su tavim pagyventi tik sugyventinės vaidmenyje. Štai tau dvylika tūkstančių rublių. Čia už butą ir už komunalines paslaugas. O visa kita, būk geras, susiorganizuok pats.!
Vyras nieko nepasakė, tik linktelėjo. Jau praėjo dvi savaitės, ir žinote, ką aš jums pasakysiu – man be galo patinka mano ramus viengungės gyvenimas. Pasirodo, maistui aš išleidžiu visai nedaug pinigų. Aš jau du kartus buvau pas manikiūrininkę, pasidažiau plaukus, pakeičiau šukuoseną. Su kiekviena diena aš vis geriau atrodau. Bendradarbiai žeria komplimentus ir pavėžėja namo iš darbo.
Per išeigines aš dabar nešveičiu viso buto, o tik apsitvarkau savo kambaryje. Skalbimo aš taip pat daug neturiu. Baigėsi mano lakstymas į virtuvę ir maisto ruošimas. Su vyru mes nesikalbam, kartais pasisveikinam. Taikytis jis nerodo noro. Bet jis juk ir nemoka pripažinti, kad jis neteisus.
Jis dabar atrodo nelabai gerai. Vaikšto piktas ir nepatenkintas. Vakare maitinasi sumuštiniais ir kiaušiniene. Į darbą maisto neima. Vaikšto netvarkingais apsirengęs, suglamžytais marškiniais. Net po dušu nakčiai nesiprausia. Tokiais apsileidimo tempais – jau tuoj nuo jo žmonės ims trauktis.
Jis taip pat nuo manęs ilsisi. Paklausė neseniai, kur aš perku tokią skanią duoną. Aš apšalau, juk jau du metus aš pati kepiau tą duoną duonkepėje. Man jo gaila, bet nenoriu taikytis!!!
Aš nežinau, kuo baigsis mūsų eksperimentas, bet aš esu pasiruošusi priimti bet kokį rezultatą. Jei mes išsiskirsim, kuo puikiausiai galėsiu pragyventi viena. Jei vyras su manim taikysis, aš taip pat su juo taikysiuosi. Aš tiesiog noriu, kad mane gerbtų, ir jei mūsų santykiai jau pasibaigė, vadinasi taip bus geriau visiems!
Kaip jūs manote, koks finalas laukia mūsų istorijos?
