Yra dalykų, kurių daryti nereikia. Žmonės tiesiog sako „tai blogas ženklas“; protėviai pastebėjo, kad nereikia taip daryti. Negerai taip. Ir pasekmės gali būti negeros. Ypatingai analizuoti nebuvo kada; gyvenimas pilnas kitų rūpesčių. Geriau tiesiog taip nedarykite, štai ir viskas. Bet už šių neiškalbingų patarimų slypi gili prasmė.
Niekada niekam neduokite savo drabužių.
Viena mergina ruošėsi tekėti – nuostabus įvykis! Ji įėjo į kambarį ir vos neapalpo; nors atrodo, kas baisaus nutiko? Lyg ir nieko. Tiesiog būsima anyta pasimatavo jos vestuvinę suknelę. Apsivilko ir stovi prieš veidrodį, grožisi. Ir sako būsimai marčiai: „Žiūrėk, kaip puikiai atrodau! Lyg ant manęs pasiūta! Lyg aš tekėčiau!“Tikrai, anyta gražiai ir jaunatviškai atrodė su šia suknele. Bet prietaras išsipildė – santuoka iširo. Buvo toks įspūdis, kad jie gyvena trise. O jaunas vyras vedęs savo motiną, kuri stengėsi išgyvendinti marčią visais būdais.
Motina žinojo apie prietarą. Jos poelgis buvo apgalvotas ribų peržengimas, agresijos pasireiškimas. Balta vestuvinė nuotakos suknelė – tai simbolis, būsimos laimės, meilės vaizdinys. Tai labai intymus drabužis; širdis neleidžia peržengti draudimo. Vidinis jausmas pataria, kad reikia saugoti vestuvinės suknelės, laimės simbolio tyrumą ir intymumą.
Nereikia duoti savo indų naudotis svetimiems žmonėms. Lėkštės, šakutės, taurės – tai intymūs daiktai, kaip ir valgymo procesas. Jei jūs ne restorano savininkas, neverta duoti šeimyninių indų naudoti kitiems žmonėms. Net jei juos grąžins švarius ir išplautus.
Nereikia duoti savo rūbų ir ypač – avalynės, be ypatingos būtinybės. Buvo manoma, kad taip galima pasikeisti likimais.
Kodėl nereikia duoti savo asmeninių daiktų kitiems žmonėms
Neverta skolinti patalynės; išnešti jos iš namų ir duoti naudotis.
Ir ypač nereikia duoti panešioti savo brangenybių. Pirmiausia, žiedai ir auskarai fiziškai buvo susiję su mūsų kūnu. Tai labai intymūs daiktai. Antra, tas, kas ima panešioti brangius daiktus, gali jausti pavydą ir slaptą nenorą išsiskirti su gražiais vertingais daiktais. Gali sugesti santykiai; kaip pas skolininką su kreditoriumi.
Prašymas paskolinti kažką iš išvardinto – tai ribų peržengimas. Tai nemandagus prašymas. Jame jau yra kažkas negero, kaip ir savavališkame vestuvinės suknelės pasimatavime. Ir jums teks sugriauti savo vidinius tabu, kad išpildytumėte prašymą. Galbūt žmogus nelabai jus gerbia ir nelabai draugiškas iš pat pradžių, kaip ta anyta su svetima suknele ir nuometu?
Reikia apgalvoti situaciją. Ir duoti ko prašo – padovanoti visam, jei leidžia resursai. Arba mandagiai atsisakyti. Atsisakyme nėra agresijos. Užslėpta agresija yra keistame prašyme…
