37 metų Rioną ištiko insultas, po kurio ji liko paralyžuota. O 14 bendro gyvenimo metų nesulaikė jos vyro – jis nusprendė ją tokios būklės palikti su vaikais.
Bet būtent vaikai jai suteikė viltį pasveikti ir nepalūžti.
Moteris pradėjo sveikti. Netrukus draugai pasamdė jai trenerį, kuris atkakliai dirbo, kad Riona pasveiktų ir atsistotų ant kojų.
Kit, toks buvo trenerio vardas, taip tikėjo savo darbo su Riona sėkme, kad net nepastebėjo, kaip ją įsimylėjo. Jis tapo tuo vyru, kuriam buvo skirta būti šalia jos, juk jis padėjo jai, nepaliko ir nepasakė, kad jai nieko neišeis.
Dabar Riona jau gali stovėti be ramentų.Bet kai reikia nueiti didesnį atstumą, ji naudojasi vežimėliu. Svarbiausia – kad yra viltis, kad jai greitai nereikės ramentų.
Jie kartu jau daugiau, negu 2 metai.
Kita auklėja jos vaikus.
O vaikų jie turi penkis. Jis daro viską, kad atstotų vaikams jų tikrąjį tėvą, kuris per tą laiko nė karto net nepasidomėjo vaikais.
Praėjus keletui metų po insulto, moteris rašė: gydytojai man pasakė, kad man reikia metų, kad pasveikčiau. Tada taip norėjau numirti. Juk ant mano rankų 5 vaikai, kokia galėjo būti kalba apie gydymąsi? Nusprendžiau savo istorija pasidalinti Feisbuke, man labai reikėjo pagalbos.
Kit atsiliepė pirmas. Jis pasisiūlė man pravesti reabilitacijos terapijos kursą, bet atsakiau, kad tam neturiu pinigų. Tada jis man parašė, kad tai padarys nemokamai… Kiekvienu mano pasiekimu jis džiaugdavosi kaip savu. Būtent taip mes suartėjome ir įsimylėjome vienas kitą.