Amerikiečių pitbulterjeras vardu Ozis gyveno prieglaudoje. Tačiau vieną gražią dieną šeima pasiėmė jį pas save. Šeimynos sudėtį sudarė 2 suaugę žmonės, 3 vaikai ir 1 katė.
O Ozis – stebėtinai drugiškas šuo, bendraujantis. Vienatvės neperneša. Su šeimininkais ir jų vaikais pas naująjį gyventoją greitai užsimezgė santykiai. Juk pitbulis jiems patiko iškart, kai tik pamatė jį prieglaudoje.
Užtai Norma – jau nebejauna katė, gyvenanti čia pat – ėmė rodyti charakterį. Ji nepriėmė pitbulio, kaip jis besistengė jai įsiteikti.
Tačiau Ozis labai nenusiminė. Juk namie vaikai. Su jais labai malonu žaisti. Be to, lauke pasivaikščiojimo metu Ozis gali prieiti ir palaižyti kiekvieną. Net tuos, kurie guli vežimėlyje – jei jų mamytės tai leidžia.
Mylintis šuo dažnai išreiškia tokį tikslą. Kraštutiniu atveju bėgs šalia vežimėlio vizgindamas uodega.
Ir dar Ozis turi vieną aistrą. Jis, stiprus ir išdidus šuo, dievina…kates! Namiškė Norma nesiskaito. Jinai jį atstūmė.
Kartą Dženifer, taip vadina Ozio šeimininkę, rado gatvėje vienišą katę ir parsinešė ją namo. Ją pavadino Vine. Paskui paaiškėjo, kad ji laukiasi kačiukų. Greitai namie ėmė cypčioti 5 mieli naujagimiai.
Jais džiaugėsi visi. Ozis – ypač. Jis ryžtingai prisiėmė mažylių globėjo vaidmenį. Tik jie sukniaukia – pitbulis lekia pas juos ir ramina.
Kačiukai ir Ozis prisirišo. Nesitraukia nuo jo. O ir jų mamytė Vinė, panašu, patenkinta. O kas bus prieš, jei atsiranda norinčių pagelbėti nelengvame vaikų auklėjimo darbe?
Kai kačiukai paūgės, juos perduos kitoms šeimoms. Manote, Ozis smarkiai nuliūs? Ne! Juk pati Vinė ir vienas jos jauniklis liks šiuose namuose. Ir jie toliau tęs savo įsipareigojimus.
