Pasakėčia apie motiną
Likus dienai iki savo gimimo, vaikas paklausė Dievo:
– Sako, rytoj mane siunčia į Žemę. Kaipgi aš ten gyvensiu, juk aš toks mažas ir bejėgis?
Dievas atsakė:
– Aš padovanosiu tau angelą, kuris tavęs lauks ir rūpinsis tavimi.
Vaikas susimąstė, paskui vėl tarė:
– Čia Dausose aš tik dainuoju ir juokiuosi, to pakanka mano laimei.
Dievas atsakė:
– Tavo angelas šypsosis ir dainuos tau, tu pajusi jo meilę ir būsi laimingas.
– O! Bet kaip aš jį suprasiu, juk nemoku jo kalbos? – paklausė vaikas, įdėmiai žiūrėdamas į Dievą. –
O ką man daryti, jei panorėsiu kreiptis į tave?
Dievas švelniai palietė vaiko galvelę ir pasakė:
– Tavo angelas sudės tavo delnus ir išmokys melstis.
Paskui vaikas paklausė:
– Girdėjau, kad Žemėje yra blogio. Kas mane apgins?
– Tavo angelas apgins tave net rizikuodamas savo gyvybe.
– Man bus liūdna, nes aš daugiau nepamatysiu tavęs…
– Tavo angelas papasakos tau viską apie mane ir parodys kelią kaip sugrįžti pas mane. Taigi, aš visada būsiu šalia tavęs.
Tuo metu iš Žemės pasigirdo balsai; ir vaikas paskubomis paklausė:
– Dieve, pasakyk man, koks mano angelo vardas?
– Jo vardas neturi reikšmės. Tu tiesiog vadinsi jį Mama.
