Norime supažindinti jus su šiuo nuostabiu žmogumi ir jo istorija.
Pirmosios 10 suknelių atiteko jam nemokamai – Polas gavo jas Bremeno uoste, kur darbininkai galėjo rinktis ką nori, kai buvo išpakuojami prekių ryšuliai – visas sukneles jis padovanojo tuometinei savo draugei Margo. Po kurio laiko Polas jos tėvų paprašė dukters rankos, ir šie sutiko su viena sąlyga – jaunavedžiai paliks Vokietiją ir pabandys persikelti į JAV.
Jie taip ir pasielgė ir Polas pradėjo dirbti statybų srityje. Netrukus jis įkūrė statybų kompaniją ir sutuoktiniams nieko netrūko. Abu jie mėgo pramoginius šokius, todėl kiekvieną savaitę eidavo šokti, tačiau Polas norėjo, kad žmona kaskart šokiuose pasirodytų su kita suknele ir kas savaitę pirkdavo jai naują. Tuo metu, kai jie persikėlė į Los Andželą 1988 m, Margo Brokman jau turėjo tarp 25 ir 26 tūkstančių suknelių.
Margo niekada nemėgo parduotuvių, todėl Polas rinkdavo ir pirkdavo sukneles savarankiškai. Kartais jis grįždavo namo su 30 naujų suknelių. Jis tapo nuolatiniu klientu visuose išpardavimuose ir galų gale nustojo rūpintis dydžiais, pirkdamas suknelę „iš akies“ ir net nenumanydamas, ar ji tiks Margo. Kartais jis išleisdavo visus pinigus, turėtus su savimi. Brangiausia suknelė, jo dovanota Margo, kainavo 300 dolerių, tačiau ji nė karto jos neapsivilko. Didesnė dalis iš šių 55000 suknelių niekada nedėvėtos.
Žmona paprašė sustoti, pasakiusi, kad jai nereikia visų šių suknelių, tačiau Polas nekreipė dėmesio į jos žodžius. Galų gale jis ėmė slėpti sukneles nuo jos, tačiau ji pastebėjo, kad garaže vis mažiau ir mažiau vietos. Kilo skandalas ir Polas paslapčia nuo žmonos išsinuomojo 6 konteinerius suknelių laikymui.
Polas ir Margo niekam nepasakojo apie keistą hobį – nei artimiems žmonės, nei vaikams:
Polas nenorėjo, kad kas nors tai sužinotų. Kartą jų dukra Luiza garaže rado suknelių slėptuvę ir paklausė tėvų, kas tai. Sužinojusi ji labai nustebo ir paklausė tėvo, ką jis ruošiasi daryti su tokiu kiekiu suknelių, į ką šis atsakė: „Paliksiu jas jums“. Tačiau Luizai šitiek senų suknelių irgi nereikėjo ir ji pasiūlė jas parduoti, o Polas, kaip bebūtų keista, sutiko.
Pardavimais užsiėmė Luiza. Jie atidarė nedidelę parduotuvėlę, kur suknelės kaba ankštomis eilėmis, maksimaliai jiems pavyksta parduoti 3 sukneles per mėnesį.
Brokman tikisi parduoti jas urmu, tačiau pirkėjo kol kas neatsirado.
