Kartą pas moterį atėjo šuo. Jis segėjo gerą antkaklį, atrodė pakankamai prižiūrėtas ir pašertas. Todėl moteris pamanė, kad šuo aiškiai ne valkataujantis.
Jis be baimės įėjo į svetimus namus ir atsigulė ant grindų, susisukęs į kamuoliuką. Šuo pamiegojo porą valandų ir paskui išėjo taip pat greitai, kaip ir atsirado.
Sekančią dieną istorija pasikartojo. Taip tęsėsi savaitę – šuo ateidavo, pamiegodavo ir išeidavo.
Moteris niekaip negalėjo suprasti, kas vyksta. Ir tada ji nusprendė parašyti raštelį šuns šeimininkams, kuriame paklausė, ar jie žino, kad jų augintinis apsilanko pas ją kaip viešbutyje. Moteris pritvirtino jį prie antkaklio ir nekantriai laukė rytojaus.
Kai ji pamatė, kad šuo grįžo su atsakymu, nekantriai išskleidė jį ir ėmė skaityti. Ir štai pagaliau sužinojo tiesą. Šuns vizitų priežastis pasirodė tokia juokinga ir netikėta, kad moteris dar ilgai negalėjo nustoti juoktis. Raštelyje buvo štai kas:
„Atleiskite, jei jis sukelia jums nepatogumų. Tiesiog šis šuo gyvena name su 6 vaikais, be to, dviem jų dar nesukako nė treji metai. Pas jus jis ateina, kad nors truputį išsimiegotų. Galima aš irgi rytoj su juo ateisiu?“
