Su kiekvienais metais Keti Vilson būklė blogėjo vis smarkiau ir niekas negalėjo pasakyti jos negalavimo priežasties.
Pasekmės
Keti neturėjo noro dirbti. Ji pastoviai jautė apatiją, gulėjo lovoje, todėl kad nebuvo jėgų tvarkytis ar užsiimti mėgstama veikla. 40-ies jai teko vaikščioti su lazda. Jokių vilčių stebuklingam pasveikimui – juk gydytojai net nežino, kodėl ji jaučiasi taip blogai. O nėra diagnozės, reiškia, ir teisingo gydymo neįmanoma skirti.
Nepaisant to, herojė stengėsi gyventi pilnavertį gyvenimą. Nusprendė atlikti namo remontą, galbūt jis pakels jos nuotaiką ir pakeis likimą į gera.
Tada viskas ir paaiškėjo. Moteris pakvietė į namus darbininkus tiems darbams, kurių ji niekaip negalėjo atlikti savo rankomis. Ir darbų eigoje specialistai išsiaiškino, kad dujų katilas sumontuotas neteisingai.
Dėl to, kad jį nuo pat pradžių pastatė nesilaikant normų, tai sukėlė reguliarų anglies dioksido išsiskyrimą nedideliais kiekiais.
Per mažai, kad sukeltų nepataisomą žalą, tačiau dėl to, kad ji kontaktavo su juo kiekvieną dieną, jos negalavimas vis labiau laimėdavo. Viskas krypo link to, kad ji galėjo išvis nustoti vaikščioti.
Darbininkai pašalino gedimus ir Keti palaipsniui sugrįžo į gyvenimą. Jos būklė stabilizavosi.
Tik gaila, kad ji prarado tiek brangaus laiko.
