Gyvenimas mažyliui Fransiui – mielam šaukšto dydžio kačiukui – pamėtėjo nemažai nemalonumų. Gyvūnas atsidūrė gatvėje, buvo labai silpnas ir tik didelės sėkmės dėka jis papuolė į rūpestingos veterinarės Elen rankas, kuri norėjo išgelbėti vargšelį.
Mažasis užsispyrėlis
Fransis nuo pat pradžių turėjo labai mažai šansų. Gatvės gyvenimas apdovanojo jį labai daug susirgimų, neskaitant mažo ūgio. Veterinarei teko pasiimti jį namo, kad slaugytų jį ir laimei, kitas moters katinas pasirodė visai draugiškas ir pasirūpino elementariais kačiuko įgūdžiais – ėjimu į dėžutę, kailio laižymu.
Nepaisant sunkumų, jis buvo nepasėda. Kasdien Elen ėmė jį į darbą ir nešiojosi kišenėje, nes jis mėgo kniaukti, liūdėjo, kai ji išeidavo ir buvo labai laimingas, jei nuolat buvo su ja. Meilė ir švelnumas padėjo jam įveikti negalavimus ir tvirtai atsistoti ant kojų.
Liliputas tarp katinų
Jis truputį paaugo, lyginant su jo pirminiu svoriu. Ir yra įtarimas, kad jam vargu ar pavyks pasiekti stambius gabaritus. Greičiausiai visą gyvenimą jis bus nedidelio puodelio dydžio dėl esminio augimo hormono trūkumo.
Tačiau jo gyvenime atsirado nauji šeimininkai, užsivertę ant savo pečių atsakomybę už pūkuotą draugą. Šios istorijos finalas galėjo būti tragiškas, jei ne jaunos moters atjauta ir katino, norinčio bet kokia kaina pasveikti ir gyventi pilnavertį katinišką gyvenimą, užsispyrimas.
