Mano anyta su keistumais. Aš suprantu, kad tai daugumos vyrų mamų „savybė“, bet mano ypatinga, savarankiška. Pati prigalvoja problemų, o paskui, kai einasi ne pagal ją, įsižeidžia ir visus kaltina. Ir pirmoji po ranka kaip visada pakliūnu aš. Aš juk net sapnuose matau, kaip jai prikiaulinti.
Nuo pat pirmojo susitikimo iš anytos žvilgsnio aš supratau, kad mūsų santykiai nebus ne tik šilti, bet ir neutralūs. Ji tyrė mane tokiu žvilgsniu, lyg aš kalta dėl visų nesklandumų, nutikusių jos gyvenime.
Turbūt manė, kad išsigąsiu ir pabėgsiu. Tačiau manęs tuo nepaimsi. Aš su ja viena lėkšte dalintis nesiruošiu. Bendrauti planavau išskirtinai per šventes ir tai tik sms. Jai mūsų santykiuose nėra ką veikti.
Gerai, kad vyras pats puikiai mato, koks jo mamytės charakteris. Ir žino, kaip su tuo kovoti. Todėl buvau įsitikinusi, kad prieš mane ji jo tikrai nenuteiks. Tačiau ji reguliariai bandė.
Aš jai buvau lyg raudonas skuduras buliui. O viskas todėl, kad aš atvykėlė, nei buto, nei namo. Ir žinoma, viskas, ko man reikia – tai apvynioti aplink pirštą jos vargšą sūnelį.
Aš tikrai neturėjau turto, tačiau neilgai. Vestuvėms mano tėvai sugebėjo padovanoti man butą. Jie pardavė močiutės butą, šiek tiek pataupė ir atidavė man pinigus. Už juos nusipirkau 2 kambarių butą be paskolos. Reikėjo tik remonto, tačiau jam pinigų pinigų nebuvo, bet buvo galima gyventi ir taip.
Kai anyta tai sužinojo, ji nepakeitė savo nuomonės, o paprasčiausiai pakeitė plokštelę. Dabar ji užgiedojo, kad specialiai nusipirkau butą iki santuokos, kad jos vargšui sūneliui niekas neatitektų. O jis dar turi lenkti nugarą remontuodamas svetimą butą.
Tačiau vyras pats reikalavo, kad aš pirkčiau butą būtent iki santuokos. Jis neinvestavo ten nė cento. Prie ko čia jis. Todėl kaip bebūtų, aš turėsiu būstą. Todėl praleisdavau pro ausis anytos pamokslus. Negaudama norimos reakcijos, anyta sugalvojo naują būdą, kaip mane erzinti.
Ji apsireikšdavo svečiuose ir pradėdavo pasakoti sūnui, kokia aš bloga šeimininkė ir kaip aš jį, vargšą, išnaudoju. Aš kenčiau pusmetį, paskui eilinio jos vizito metu tiesiog paprašiau jos užsičiaupti ir palikti mūsų butą. O ji apsidžiaugė, kad pamėtėjau šviežią dingstį parodyti, kokia aš bloga žmona. Pradėjo skųstis sūnui, kaip aš ją įžeidinėju. Tačiau jis ne tik užstojo mane, bet ir, pasekęs mano pavyzdžiu, paprašė motinos palikti mūsų būstą. Todėl kad ne kartą jos prašėme elgtis santūriau.
Moteris išlėkė iš mūsų lyg nuplikyta. Suprantama, aš tiek kentėjau jos išsišokimus, o čia ėmiau ir atsikirtau. Čia mūsų bendravimas baigėsi. Daugiau jos net su šventėmis nesveikinau. Vyras pats pas ją važinėjo. Ką ji ten jam pasakodavo, aš nesidomėjau, bet esu įsitikinusi, kad daug įdomaus kabindavo ant ausų.
Prieš mėnesį sutuoktinio mama iškilmingai pranešė, kad planuoja prabangiai švęsti savo jubiliejų. Vyras sakė, kad pakviesti giminaičiai net iš kitų miestų. Užsakytas restoranas. Jei nusimato tokia puota, tai ir man reikia būti. O man nelabai norėjosi. Nemačiau prasmės dėl šios šventės taikytis su anyta.
Visgi paprašiau vyro pasitikslinti, ar man yra vietos šventėje. Jis paskambino ir išgirdo garsų bei išraiškingą „ne“. Tokį, kad ir aš aiškiai girdėjau. Tai, kokia forma visa tai buvo išsakyta, manęs absoliučiai neužgavo.
Tik štai sutuoktinį tai galutinai išvedė iš kantrybės. Jis kategoriškai atsisako eiti į šventę. Aš nebuvau prieš, kad jis eitų vienas. Bet jei nenori, tebūnie taip. Versti nematau prasmės.
Istorijos kulminacija kitą dieną tapo anytos skambutis su kaltinimais, kad nuteikinėju prieš ją sūnų. Na žinoma, daugiau neturiu ką veikti.
Visas svetainės turinys priklauso autoriams. Visos teisės apsaugotos.
Mūsų tinklalapyje talpinami tik pramoginio pobūdžio straipsniai, surinkti iš visos planetos. Tinklalapio redakcija neatsako už duomenų tikslumą ir aktualumą.
Kai kuriuose straipsniuose gali būti netikslių rekomendacijų ir patarimų, galinčių suklaidinti, todėl būtinai pasikonsultuokite su to profilio specialistu, prieš išbandydami.