Šiandien man buvo turbūt geriausia diena gyvenime.
Stoviu stotelėje, laukiu savo autobuso, privažiuoja Gelendvagenas , o ten sėdi vyras su solidžiu kostiumu . Na ir klausia manęs, kaip nuvažiuoti iki Jaunimo 31.
O aš kaip tik netoli to namo gyvenu. Aš jam pradėjau aiškinti, bet jis sako: „Važiuojam, bičiuli, su manim, parodysi“. Privažiuojam mes prie namo ir aš matau, kaip mano buvusi mergina vaikštinėja su savo nauju vaikinu.
Žinoma, man tuo momentu norėjosi atrodyti labai svarbiu ir rimtu. Ir štai aš išlipu.
Ji taip iškart prieina prie manęs ir klausia, atseit, iš kur tu čia ir kaip tu? O vyrukas su Geliku dar nenuvažiavo nuo mūsų, matyt jis buvo nuotaikoje ir tuo momentu sugalvojo, kad reikia pažaisti, na ir sako man:
„Šefe, jūsų laukti ar jūs pats paskui važiuosite su reikalais?“ Ir raktelius man meta…
Štai tuo momentu aš konkrečiai pasimečiau…
Simona apsiašarojusi nubėga, jos vaikinas šoko paskui ją, aš stoviu šoke, na o vyriškis žvengia iki isterikos. Jų veidus reikėjo matyti tuo momentu.
Moralas paprastas – padėkite žmonėms.
