Geri filmai kuriami kruopščiai, kad mus sudomintų ir suintriguotų. Jie perkelia mus į savo personažų pasaulį: matyti, kaip mato jie, jausti, kaip jaučia jie, o kai kuriais atvejais netgi visiškai identifikuoti save su personažu.
Mes žinome, kad aktoriai atlieka savo vaidmenis, tačiau mes taip į juos įsitraukiame, kad reaguojame emocingai, tarsi aktorių problemos būtų realios.
Kodėl mes verkiame žiūrėdami filmus? Ar tai yra emocinio silpnumo požymis, o gal galios rodiklis? Ar tai emocinio intelekto požymis?
Neurobiologas Polas Zakas ištyrė grožinės literatūros įtaką ir parodė, kad filmų peržiūra gali sukelti oksitocino, žinomo kaip „laimės hormonas“, pliūpsnį. Verksmas filmų peržiūros metu – tai požymis, kad oksitocinas išsiskiria dėl ryšio, kurį jaučiate žiūrėdami filmą.
Empatija yra esminis emocinio intelekto faktorius. Emocinis intelektas – tai gebėjimas identifikuoti ir reguliuoti savo paties emocijas, o taip pat suprasti kitų emocijas ir jas valdyti. Aukštas emocinis intelektas susijęs su efektyvia lyderyste, profesine sėkme ir pasiekimais, o taip pat geresniais socialiniais ir intymiais santykiais.
Tai susiję su psichologine ir fizine sveikata bei gerove, o aukštas emocinis intelektas padeda susidoroti su stresu bei konfliktais.
Verksmas kine rodo aukštą jausmingumą, socialinį supratingumą ir ryšius – visus emocinio intelekto aspektus. Taigi, verksmas nėra silpnumo požymis, o greičiau asmeninių galių rodiklis.
