Ok, mes atėjome čia, bet kodėl? Mūsų butas visiškai apstatytas.
Hm, gal mes atvažiavome čia papietauti?
Vaisinis padažas nulašėjo ant kelnių. Tai jau tapo tradicija. Mano teta pataria man kuo greičiau užmerkti kelnes karštame vandenyje ir įspėja, kad nepamirščiau nusimauti kelnių. Ačiū…
Nežinau, kur grąžinti šį vežimėlį, todėl paprasčiausiai palieku jį čia. Tikiuosi, darbuotojai man atleis. Žmona pasakė, kad jeigu mes turėtume 8 vaikus, mums praverstų šita spinta. Mes turime 0 vaikų. Einam toliau.
Mes žiūrinėjame žvakes. Pas mus namuose jau šimtai šitų žvakių. Bet ŠIOS truputį skiriasi…
Žmona paklausė, ką galvoju dėl šito daikto. Atsakiau, kad mūsų virtuvėje tiesiog nėra jam vietos. Atrodo žmona įsižeidė…
Mes veidrodžių skyriuje. Atrodo, pradedu prisiminti pokalbį apie tai, kad mums reikia veidrodžio…
Tai ne veidrodis… Man kol kas ne visai aiškus mūsų atvykimo čionai tikslas.
Žmona tiesiog sužavėta šių pliušinių žiurkių. Jos čia visur. Rimtai, Ikea, kam parduotuvėje tiek žiurkių? Labai keista rinkodara…
Dar žiurkės. Man pradeda atrodyti, kad jos užima kažkokią ypatingą vietą švedų kultūroje.
Žmona pasakė, kad šie matavimo šaukštai atrodo labai tvirti. Tačiau tie šaukštai, kuriuos mes turime, tvirti ne mažiau.
Pamačiusi šį stendą, žmona pasakė: „A, tai štai kur tu perki servetėles!“ Neišsisukau nuo atsakymo, juk tai tikrai taip.
„Tu pasiruošęs?“- paklausė manęs žmona. Atsakiau „taip“, nors neįsitikinęs, kad tai buvo teisingas atsakymas.
„Tai atrodo labai simpatiškai!“- pasakė žmona. Atsakiau, kad nenorėčiau matyti kažkokios nepažįstamos moters portreto kiekvieną dieną. Pasirodo, ji turėjo omenyje rėmą… Velnias…
Mes gyvename rūsyje pas tėvus. Bijau, kad šis augalas tiesiog numirs.
„Kas tai?“ – paklausė žmona. Tačiau nei aš, nei etiketė nepateikėme jai teisingo atsakymo.
Žmona pasakė, kad jie panašūs į baobabus. Kai aš jai užsiminiau, kad tikri baobabai siekia šimtus metrų aukščio, ji pasakė, kad aš nieko nesuprantu.
Jaučiuosi lygiai taip pat, kaip tas sulaužytas kardas ant žmonos marškinėlių.
Valio, mes išeiname!
Dabar mes turime kilimėlį mikrobangų krosnelei, cukrinę ir kažkokių dėžučių.
Tačiau vis tiek neturime veidrodžio…
„Aš tave myliu ir man daugiau nieko nereikia!“ – pasakė žmona.
„Brangioji, aš tave irgi myliu!“, -pasakiau, pagalvojęs, kad ėjimas į parduotuves su ja tiesiog nepakeliamas.
Visas svetainės turinys priklauso autoriams. Visos teisės apsaugotos.
Mūsų tinklalapyje talpinami tik pramoginio pobūdžio straipsniai, surinkti iš visos planetos. Tinklalapio redakcija neatsako už duomenų tikslumą ir aktualumą.
Kai kuriuose straipsniuose gali būti netikslių rekomendacijų ir patarimų, galinčių suklaidinti, todėl būtinai pasikonsultuokite su to profilio specialistu, prieš išbandydami.
