Liūdna ir jautri istorija!
Kartą Kelis Keninhau, gyvenantis Indonezijoje, Javos saloje, ėjo namo. Eidamas pro kapines, pamatė keistą vaizdą. Katė tupėjo prie vieno antkapio.
Buvo galima pastebėti, kad ši katė čia atsirado ne atsitiktinai, o atėjo specialiai ar netgi čia gyveno. Todėl Kelis nusprendė palikti jai maisto ir vandens.
Po kelių dienų istorija pasikartojo. Vyras vėl pamatė katytę prie to paties akmeninio antkapio.
Bet pasirodė, kad nei maisto, nei vandens gyvūnas nelietė. Tada Keliui pasidarė įdomu, kodėl katė elgiasi taip keistai. Jis nusprendė stebėti ją kaip galima ilgiau. Tuo labiau, kad iš išvaizdos ji neatrodė valkataujanti.
Sekančią dieną katė vėl tupėjo toje pačioje vietoje. Ir nors Kelis ėmėsi skirtingų veiksmų, ji su nuolatiniu užsispyrimu kasdien pasirodydavo kapinėse.
Kelis buvo tiesiog suintriguotas ir ėmė rinkti duomenis apie šią katę-mįslę. Ir išsiaiškino, kad jos šeimininkas žuvo visai neseniai. Jį palaidojo šiose kapinėse. O ištikimas gyvūnas nuo tada kasdien ateina čia jo aplankyti.
Jau visus metus kasdien bet kokiu oru katė tupi prie savo buvusio savininko kapo. Turbūt jos ryšys su šeimininku buvo toks stiprus, kad jo nutraukti neįmanoma ir šiandien.
Kelis nenustojo rūpintis šiuo nuostabiu sutvėrimu. Jis atneša čia vandens ir maisto. O pats nenustoja stebėtis tokia didele meile tarp gyvūno ir žmogaus.
