Beveik bet kurios pasaulio tautos folklore yra tokia istorija:
Vienas valdovas prisėdo pailsėti ant akmens, o kai panoro atsistoti, pamatė, kad ant jo apsiausto, gulinčio ant žemės, atsigulė katė ir užsnūdo. Išmintingas valdovas nežadino mielo gyvūno, o tiesiog nupjovė savo apdaro kraštą ir nuėjo toliau. Kaip matote, katės nuo senų senovės mokėjo patogiai įsitaisyti, o žmonės skaitėsi su jų interesais sava valia. Kai kurie dalykai nesikeičia!
Nagi netriukšmaut, aš čia miegu!
Atsainumo įsikūnijimas
Ir taip kiekvieną kartą, kai reikia perkloti lovą
Lankstumas ir gracija
Svarbiausia, kad galvai būtų šilta
Katinėlis nutraukė rankšluostį nuo kabyklos, iš paskos nugriuvo, truputį susipainiojo ir nusprendė primigti
Kodėl gi nepamiegojus, beeinant vakarieniauti, po pasilakstymo po užuolaidas.
O, tas medžiotojo žvilgsnis
„Kaip jūs išmokote stovėti ant užpakalinių kojų?“ – „Ilgos treniruotės!“
Katinas – pilna taurė
Na ką, šeimininke, pasėdėkim, pašnekėkim
Maskuojasi
Įprasta patogi poza
Kam jam dubuo, jei jo galva lengvai įlenda į šeimininko stiklinę
Kaip princesė ant žirnio, tik ne ant žirnio
P-p-p-parkūras!
Šeimininko nugaros šildytuvas ar laikysenos koreguoklis?
Arba užuomina, kad laikas užleisti vietą katinėliui?
O, tegu žmogai nustoja mus fotografuoti!
Čia katiniškas talentas, kitaip nepasakysi!
Bonusas
