Kanadoje dabar baigiamas naujos socialinės programos testavimas. Jos pagrindas yra vaikų namų sujungimas su senelių namais. Ir tegu tai skamba fantastiškai ar keistai, tačiau programos sėkmė viršijo visus, net pačius drąsiausius lūkesčius!
Kaip žinia, vaikų prieglaudose, taip pat kaip ir senelių namuose, gyvena vieniši ir niekam nereikalingi žmonės. Kas nutinka, kai tokie žmonės susitinka? Atspėti nesunku!
Suprasdami, kad jie šiame pasaulyje niekam nereikalingi, jie tampa reikalingi vieni kitiems! Senukai gauna užimtumą ir bendravimą, o vaikai – vyresniųjų priežiūrą!
Tyrimai demonstruoja, kad pagyvenę žmonės pradėjo geriau jaustis, gyvendami po vienu stogu su vaikais, bendraudami su jais ir jais rūpindamiesi. Negiminingi vienas kitam žmonės pagal kraujo ryšius tapo giminingi dvasiškai, pavirto močiutėmis-seneliais ir anūkais-anūkėmis atitinkamai.
Senukai tokių pat kaip jie kompanijoje nuobodžiavo ir palaipsniui ėjo į savo gyvenimo pabaigą, gyvendami senelių namuose. O vaikai kentėjo kompleksų ir depresijos painiavoje dėl savo gyvenimo vaikų namuose.
Tačiau kartu jie pasijuto reikalingi vieni kitiems. Šį puikų sprendimą vienareikšmiškai reikėtų perimti visiems! Jūs sutinkate?