Ši istorija prasidėjo prieš porą metų Gold Kosto priemiestyje, Kvinslende, Australijoje. Tai, kas nutiko tada, davė pradžią ilgai ir laimingai draugystei tarp šarkos, Stafordšyro terjero ir žmonių.
Stafukė, vardu Pegi, kartu su savo šeimininkais Džuljeta ir Risu pasivaikščiojimo metu rado sužeistą šarką. Pegi paprastai bijodavo paukščių, tačiau šis jauniklis netikėtai sukėlė jos susidomėjimą ir norą padėti.
Žmonės taip ir būtų praėję pro šalį, nepastebėję nelaimingo
plunksnuočio, jei ne jų šuns dėmesingumas ir gyvas susidomėjimas padaru, besikepurnėjančiu krūmuose su lūžusiais išskėstais sparnais.
Žmonės ir jų numylėtinė Pegi kartu priėmė sprendimą paimti jauniklį namo. Ten jam suteikė pirmąją pagalbą, palesino, prasidėjo atsistatymo ir reabilitacijos procesas. Šarkai davė Moli vardą.
Kalė taip artimai priėmė paukštį, kad jai net atsirado pienas. Pegi virto žindyve, slauge, o su laiku ir žaidimų partnere.
Vėliau ji išmokė ją medžioti driežus ir vikšrus. Namų langai ir durys visada buvo atviri. Šarka gavo visišką veiksmų laisvę ir galimybę išskristi bet kuriuo metu.
Vietoje to Moli išmoko loti. Atviros durys vietoje laisvės jai dovanoja galimybę rasti ir pasivyti Pegi, kad pažaistų su ja. Šarka, atrodo, pradėjo identifikuoti save kaip šunį.
Jiedviem tikrai patiktų originalūs išradimai gyvūnams, kuriuos sugalvojo žmonės.
Jos visada kartu.
Tačiau Pegi dėl savo amžiaus negali visą laiką bėgioti ir žaisti. Todėl jai liko dvi išeitys – apsimesti miegančia arba… pagimdyti tinkamą pamainą – jauną kompanioną žaidimams su šarka.
Praeitais metais Pegi atsivedė 5 šuniukus. Šeima, išdalinusi keturis, sau pasiliko vieną
mergaitę. Ją pavadino Rubi. Kalytė truputį paaugo ir pakeitė mamą aktyviuose žaidimuose su šarka.
Dėl savo amžiaus Rubi labai judri ir su malonumu laksto po namus bei žaidžia, kas labai džiugina šarką.
Augintinių šeimininkė Džuljeta nuolat talpina naujas savo numylėtinių foto ir video socialiniuose tinkluose.
